In the spotlight - me

Tai mano atsakymai ir atsakymų interpretavimas, kurį atliko žmogus, realiai manęs visiškai nepažinodamas. Vertimas iš anglų kalbos. Ačiū, Servan
Klausimai:
1. Koks tavo mėgstamiausias gyvūnas ir trys priežastys, kodėl jį mėgsti
2.Koks tavo antras pagal mėgiamumą gyvūnas ir trys priežastys dėl ko
3.Trys dalykai, kurie pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį "žalia"
4.Trys dalykai, kurie pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį ''kava"

Atsakymai:
1. Vėžliai. Jie užsispyrę (ant žemės jie juda lėtai, bet mažai žingsniais jie juda link savo tikslo ir jį pasiekia;
jie gali vaikščioti ant žemės, bet tuo pačiu jie puikūs vandenyje; jie stipresni nei atrodo - tai vieni ilgaamžiškiausių padarų žemėje, taigi jie turėtų būt ir pakankamai išmintingi
2. Ežiukai. Jie spygliuoti, bet mokant prie jų prieiti, jie labai švelnūs; jie naikina gyvates, kurių aš žiauriai nemėgstu ir bijau; taip pat jie naudoja obuolius (jų sultyje esančios rūgštys naikina piktąsias bakterijas ir parazitus) taigi jie tikrai gudrūs
3. Žalia - laukai ir miškai; "pirmyn" kaip šviesofore; taip pat primena mano vaikiną, kurio mėgstamiausia spalva yra žalia
4. Kava- šilta, energizuojanti, tamsi

Interpretacija:
1. Pirmasis gyvūnas nusako žmogų, su kuriuo noriu būti. Jis turėtų būti stiprus, užsispyręs, gali laisvai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir svarbiausia, turėtų būti ilgaamžiškas :D
2. Antrasis gyvūnas apibūdina mane pačią. Aš jaučiuosi kaip ežiukas. Jei žmonės žino kaip su manim kalbėtis ar elgtis, aš su jais švelni. Kitais atvejais aš galiu būti pavojinga... Galiu sužeisti kitus, kad apsisaugočiau. Taip pat jaučiuosi gudri :D
3. Žalia parodo mano požiūrį į santuoką. Aš nebijau santuokos... taip pat nenoriu stabdyti savo gyvenimo vien todėl, kad ištekėjau. Taip pat, regis, kad mano vaikinas giliau pas mane širdyje nei galvojau.
4. Kava rodo kaip matau santykius. Kai būnu su ypatingu žmogumi, jaučiu šilumą... Taip pat esu energinga su žmonėmis, kuriuos mėgstu, tačiau yra ir tamsioji pusė... Mano manymu visuose santykiuose yra kažkas nuslėpta


Manau visame tame yra nemažai tiesos. Realiai geriausiai pasakytų tiesą tie, kuriuos aš įsileidžiu į savo uždarą pasaulėlį

Pagaliau baigiasi šventinis laikotarpis. Ką man atnešė šventės? Peržiūrėkim

• Keletą mielų smulkmenų nuo artimųjų - ačiū jiems. Dovanos mano šeimoje niekada nebuvo pagrindinis švenčių aspektas ir vargu ar kada taps. Visgi, meškutis, saldainis, fėjos pakabutis, vaškinis angelėlis ir panašūs daikteliai šildo širdį, tas mažas priminimas, kad kažkam rūpi. To priminimo kartais labai reikia
• Kaip ir tikriausiai daugumos fb puslapis užtvindytas eglutės ir aš nuotraukų mišku. O aš išsaugojau bent kelias eglutes šiemet. Užuot kirtus eglutę, parsiveži namo keletą šakų, ir šventės jaučiasi ir gamtos neskriaudi. Dar miške radau paukščių lizdelį. Kadangi žiema, jis buvo tuščias, bet smagu jaust, kad išsaugojau kažkieno namus nekirsdama eglių.
• Kūčios kaip visada jaukus šeimos pasisėdėjimas. Tikriausiai mylimiausia mano šventė. Jokios pompastikos, tik jauki namų šiluma ir ramybė
• Kalėdos... Iš ryto išsiunčiau palinkėjimus su šventėmis, iškepiau sausainius. Gaminant maistą namie, ypač saldumynus, turiu mažą tradiciją, nunešti pirmiausia paragauti tėčiui. Jis visada mėgo saldumynus ir dažniausiai labiausiai laukia kol baigsiu kažką kepti, todėl jam atitenka ši garbė. Taip atsitiko ir šįkart. Palikau kitus sausainius pravėsti ir išėjau į savo kambarį ruoštis eiti į močiutės namus. Girdėjau kaip atbėgo mama. Kažką greit surėkė ir nulėkė. Neišgirdau ką tiksliai pasakė, bet supratau, kad kažkas labai ne taip. Ir deja, teisingai supratau. Mano tėtį ištiko priepuolis. Mama masažavo kojas ir rankas, kad suaktyvintų kraujotaką, brolis surado širdies lašų, aš iškviečiau greitąją. Mama su tėčiu nuvažiavo į ligoninę. Po kiek laiko, krikštomama atvežė ir mus su broliu į ligoninę. Diagnozė neaiški, gal kada ir paaiškės, bet akivaizdžiai dar negreit
• Kitą dieną susitikom su mokyklos draugėm. Visos esam išsibarsčiusios: skirtingi universitetai, skirtingi miestai, skirtingos šalys, bet susitikus visada pats geriausias jausmas. Buvom su nakvyne, taigi kitą dieną grįžom tik pavakariais
• Dar kitą dieną turėjau grįžti į Vilnių ir pradėti mokytis egzaminui. Aš planavau, bet Dievas tik nusijuokė iš tokių planų. Ir pasiėmė mano močiutę pas save vidury nakties. Jokio miego, ruošėmės laidotuvėms močiutės namuose, todėl buvo daug darbo visai šeimai
• Prieš laidotuves, mano tėtis dar buvo ligoninėje, taigi turėjau būt tas tvirtas petys mamai. Pati tiesiog turėjau išjungti visas emocijas, kad būtų jėgų palaikyt ir krikštomamą. Tiesiogine ta žodžio prasme turėjau laikyt ją, kad nenualptų ar panašiai. Dar pasisekė, kad pavyko bent truputį ją pavalgydinti. Per laidotuves buvo ir mano tėtis. Realiai pabėgo iš ligoninės. Gerai, kad bent po to dar tyrimus pasidarė, kai reikėjo. Nors ir niekas nepaaiškina, kas darosi su mano tėčiu, bet dabar jis bent jau namie.
• Naujus metus sutikau tyliai, ramiai, dviese. Turėjau išvažiuot iš namų, nes kitu atveju ruošimasis egzaminui būtų tikrai nuplaukęs. Vidurnaktį, mano vaikinas laikė mane apkabinęs, mes žiūrėjom į fejerverkus danguje, viskas aplink sproginėjo. Akimirką atrodė, kad su tais fejerverkais sprogo visas aplinkinis pasaulis. Likom tik mes dviese. Ir tą akimirką jaučiausi truputį laimingesnė nei sekundę prieš tai
• Nors kitą dieną sėdau prie mokslų, ir stengiausi, kad kažkas liktų mano galvoje, sekėsi prastai.

Taigi, dabar nejaučiu gyvenimo. Vargu ar pavyksta apskritai kažką stipriau jaust, atrodo viskas per sunku. Norisi susisukt į kamuoliuką ir po truputį išnykti. Gelbsti mažai kas. Mano antra pusė pateisina tą pavadinimą, su juo viskas atrodo gerai, bet vos tik nebeesu šalia, mane vėl praryja tamsa. Kiek laiko dar būsiu tokia tamsa? Ei, pasiskolinę mano laimę ir džiaugsmą, grąžinkit, aš jau pasiilgau gyvenimo skonio

http://www.youtube.com/watch?v=uNoJ9YHtqq0