2014 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis

The future you see is the future you get

Kokią ateitį matai, tokią ją ir gauni. Sugalvoju bent kelis būdus kaip galima plėtoti šią mintį. Pirmiausia, racionalus atmetimas. Pavyzdžiui, psichologai yra įrodę, jog žmonės, kurie bijo skristi lėktuvais, prieš kylant lėktuvu turėtų įsivaizduoti, kaip lėktuvas krenta. Žmonės, kurie paniškai bijojo skrydžio, matė visą katastrofą ir išgyveno viską mintyse - saugiai pasiekė numatytus tikslus. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad esu bandžiusi panašią techniką. Jei ko nors, labai bijau, prieš tam atsitinkant susikuriu baisiausią scenarijų. Dažniausiai įsitikinu, kad nebuvo taip blogai, kaip įsivaizdavau, o kitais retais atvejais būnu tvirčiau pasirengusi atremti sunkumus.
Kitas kelias kaip galima plėsti šią mintį labiau realistinis. Ką mes matome kasdien, dabartyje, kas akimirką vertiname ir matuojame ar tai ateitis. Per semestrą rašomi užrašai. Jei dažnai matome, skaitome, dirbame su ta medžiaga, per egzaminą matysim juos praktiškai prieš akis. Sąsiuvinio lapai ar konspektas kompiuteryje, kuriuos taip dažnai matom, virsta ateities projekcija į egzaminą. Arba dabartinis vaikinas (mergina). Jei norisi matyti tą žmogų ir laikui bėgant akys ieško tų pačių akių - žiūrim į ateitį. Jei žvilgsnis nukrypsta į kairę - ateitis kairėje (anksčiau ar vėliau).
O jei žiūrint į šią mintį dar paprasčiau - ateitis priklauso nuo mūsų požiūrio. Daugumos ateinančių įvykių mes negalime kontroliuoti, galim kontroliuoti tik savo akis. Kam keisti pasaulį, jei galima keisti požiūrį? Tada ir pilki atspalviai gali tapti šviesa