tag:blogger.com,1999:blog-40639199937865242662024-02-07T14:33:07.566+02:00NuotruposJustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.comBlogger22125tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-15116053489246553982016-09-25T23:56:00.000+03:002016-09-25T23:56:32.392+03:00Net mano motina nesakydavo kad aš gražus<div style="text-align: justify;">
Net mano motina nesakydavo kad aš gražus ( Michael Robotham "Įtariamasis")</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Mano nuomone, grožis prasideda iš savęs. Kai jaučiamės laimingi, kažkaip stebuklingai jaučiamės ir gražūs (o gal tuo metu tiesiog negalvojam apie tai, o tiesiog džiaugiamės akimirka?). Grožis baigiasi tą pačią sekundę, kai imame save lyginti su kitais, arba kai kažkas kitas už mus tai pradeda daryti. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Vaikystėje man lėlės ir žaidimas "namai" atrodė kaip pats nuobodžiausias dalykas pasaulyje. Su berniukais žaisti "karą" irgi nemėgau, bet susiderėdavau geras sąlygas arba žaisdavom kažką kita, o dar dažniau mėgau leisti laiką viena su knygomis. Paauglystėje, mergaitės, kurios mėgo žaisti su lėlėmis, išmoko žaisti su drabužiais, makiažu, kosmetika, ir automatiškai su vaikinais. O aš skaičiau, ne tas knygas, kurios man padėtų išmokti tų dalykų... Kitos merginos mokyklos nesistengė paslėpti to, kad aš joms atrodžiau negraži. Nenoriu leistis į smulkmenas, bet išgyvenau daug bjaurių dalykų per tuos metus, tad netgi praėjus tą etapą niekada negalėjau nė pagalvoti, kad galėčiau būti graži. Įgijau kompleksų, su kuriais iki šiol turiu kovoti.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Atėjus mokytis į gimnaziją, ten istorija buvo švelnesnė, bet vistiek visada kybojo negražios moksliukės etiketė. Naujos klasės gražuolės, toliau lygino mano ir kitų merginų grožį. </div>
<div style="text-align: justify;">
Universitete situacija buvo kitokia. Žinoma, tarp grupiokių ir kitų merginų išvaizdos bei maniškės, buvo gili praraja, tačiau pirmą kartą tai niekam nerūpėjo. O jei ir rūpėjo, aš to tikrai nepastebėjau.</div>
<div style="text-align: justify;">
Visgi, mano kambariokė įvarė man stiprų kompleksą, kad aš apskritai nemoku apsirengti. Beveik visi mano pasirenkami drabužiai buvo "išbrokuojami" replikomis (man į akis ar už akių) arba tiesiog žvilgsniu. Kadangi viskas buvo atitinkamai slepiama po veidmainyste, kai ateidavo reikalas apsirengti į pasimatymą, ji mane "gelbėdavo". Buvo metas, kai buvau įsitikinusi, kad mano vaikinui patiko mano išvaizda vien dėl jos pagalbos (how f*ed up was that????).</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Visą tą laiką aš jaučiausi negraži. O kaip galėjau? Visoje mano aplinkoje vyravo grožio kultas. Daugybė žmonių buvo atkaklūs to kulto sėkėjai. Visą laiką lyginau save su filmų, interneto ar kitomis - tiesiog klasėje, auditorijoje, gatvėje, vakarėlyje ar kitur matomomis gražuolėmis. Eiti į parduotuves apsipirkti - tas pats kaip eiti naikinti savimeilės ir rinktis kompleksus. Kažkur netelpi, kažkas krenta, o dauguma tiesiog baisu. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Kažkada žiūrėdama kvailus youtube vaizdo įrašus išgirdau tą mintį, kad jei nori jaustis graži, tiesiog nustok save lyginti su kitomis. BUM. Sprogo burbulas ir atsivėre plyšys naujoms mintims. Bėgant laikui, daug augant man pačiai kaip asmenybei (bendriau sakant - paskutinis bandymas kovoti su slepiama depresija, kuriam nepasisekus būčiau ėjusi pas specialistus), nusprendžiau laikytis požiūrio, kad jei neturėčiau niekuo skųstis. Jei man kažkas nepatinka, turiu tai pakeisti. Jei negaliu pakeisti paties dalyko, privalau keisti požiūrį. Tą pačią filosofiją taikau ir savo išvaizdai. Nepatiko keli kg, numečiau, nepatinka dar kažkas, mokausi, domiuosi kaip tai taisyti. Svarbiausia, nelyginti savęs su kitomis. Pakeitus požiūrį, ėmė keistis daug dalykų. Nors ir dar būna nuopolių (juk kova su savais demonais visada būna ilga ir sunki), bet jaučiuosi tikrai laiminga ir graži. Tad, nors mano mama kaip ir knygos herojaus, man nesakydavo, kad esu graži ir mažai kas apskritai taip darydavo ( arba aš nesiklausiau/netikėjau), dabar pati tai sau sakau. Skamba juokingai, bet veikia.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
P.S. Jei manote, kad merginos dažosi ar madingai rengiasi dėl vaikinų, jūs negalėtume dar labiau klysti</div>
<div style="text-align: justify;">
<div style="text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg7eX9YrCV9Og0YCesWisAtyPxoJT-OmIxgs0PxwlkKpsFaPRVL8f77KRVwarEnTcgGauzc6SRHROK-lmsSFmqXhr7T5y5aWSAzdAHviVK6e83PspJhF5ZRn6WV24tMWkk2eZblY7N3_Cs/s1600/9f8b9dd86fb19a2e53447faa992cc5eb_large+%25282%2529.jpeg" imageanchor="1"><img border="0" height="372" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg7eX9YrCV9Og0YCesWisAtyPxoJT-OmIxgs0PxwlkKpsFaPRVL8f77KRVwarEnTcgGauzc6SRHROK-lmsSFmqXhr7T5y5aWSAzdAHviVK6e83PspJhF5ZRn6WV24tMWkk2eZblY7N3_Cs/s640/9f8b9dd86fb19a2e53447faa992cc5eb_large+%25282%2529.jpeg" width="640" /></a></div>
</div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-29787286642940265892015-06-22T23:39:00.000+03:002015-06-22T23:39:53.275+03:00Šviesa ir tamsa<div style="text-align: justify;">
Tikriausiai tęstiniausia problema, nuo pat egzistencijos pradžios, ir tikriausiai iki pabaigos - tėvų ir vaikų santykiai. Sunku rasti žmogų, kuris pasakytų, kad su abiem savo tėvais puikiai sutarė, o dar rečiau, tokį laimės kūdikį, kuris ne tik su savo gimdytojais, bet dargi ir su savo atžalomis be problemų rado bendrą kalbą. </div>
<div style="text-align: justify;">
Ryškiausiai atotrūkis tarp vaikų ir tėvų, mano nuomone, matomas paauglystėje. Vieniems paauglystė prasideda anksčiau, kitiems vėliau, na o tretiems.. regis jos net nebuvo. </div>
<div style="text-align: justify;">
Paauglys į viską reaguoja žymiai jautriau, ypač į visas neigiamas perspektyvas. Tėvų priekaištai, atrodo per didelis rūpestis ar abejingumas, prielankumas broliui ar sesei, žalingi įpročiai, viską pradedam matyti per hiperbolinę prizmę, kai tėvai atrodo patys neteisiausi žmonės pasaulyje. Tą akimirką paauglio esybės akstinu tampa absoliutus maištas viskam, kas yra jo tėvai. Imam rengtis per daug drąsiai, susirandam "bendraminčių draugų", ignoruojam visas taisykles ir tiesiog darome viską, kas mums patinka, o dar dažniau tai, kas varo tėvus iš proto. O jei dar pirmoji meilė pasirodo, tai galima iškart prisikabinti anarchisto etiketę. Tokio laikotarpio atomazga gali būti iš esmės dviejų tipų. Arba lieki anarchijos imperatoriumi tolimesnį savo gyvenimą, arba po kiek laiko tave išduoda tie atsitiktiniai žmonės, kurie tuo metu atrodė visagaliai ir tokie savi, tačiau lieki pas savo tėvus, kurie visada, kad ir kaip erzindami buvo šalia. </div>
<div style="text-align: justify;">
Mano pačios paauglystė buvo permaininga. Galbūt netgi tylūs uraganas. Atrodytų, kad viskas gerai, saulė šviečia, pievos žydi, visi turėtų dalytis šypsenomis, tačiau paveikslas kupinas tamsos. Tas, kas lieka širdyje, už uždarytų durų, tyliai ar su ašaromis sukurtame savo sielos kiaute. Aš savim nepasitikėjau. Man visada reikėjo, kad šalia būtų žmogus, kuris sakytų "taip tu gali" ir ""viskas yra ir bus gerai". Deja, buvo sunku tokių rasti. Sutiktus "draugus" buvau linkusi naiviai idealizuoti, kai realiai manimi tiesiog naudojosi, ir kai su didelėmis pastangomis pramokau tarti "ne, tapau nereikalinga. Tėvai irgi, nebuvo ta rami užuovėja. Tėtis buvo pasinėręs, į žalingą įprotį, tad retai kada turėjo pakankamai sąmonės ar laiko (visgi, ištaikius gerą momentą, visada galėjau remtis į jį). Mama, mačiusi daugybę piktų ir liūdnų likimo pinklių, stengėsi mane nuo visko apsaugoti. Ji šventai tikėjo, kad darysiu visas klaidas, eisiu blogiausiais keliais, kur sutiksiu pikčiausius žmones ir nutiks visos įmanomos nelaimės. Ji taip bijo. Dar ir dabar, privalau stengtis jai įrodyti, kad mano pasirinkimai gali būti teisingi. Iš šono pažiūrėjus, net ir dabar, aš dar nebaigiau savo tokios paauglystės, tikriausiai ji ir nesibaigs. Juk visada liksiu vaikas savo tėvams. Tėtis dabar žymiai dažniau toks, su kuriuo galiu kalbėtis ir jaustis saugi, mama dar vis visur įžvelgia pavojus. Džiaugiuosi, kad jie, nors ir tokie skirtingi sugebėjo išlikti kartu, ir esu dėkinga, kad jie taip myli mane ir mano brolį. </div>
<div style="text-align: justify;">
Trečias variantas, atrodo pats šviesiausias, kai tėvų ir vaikų santykiuose to hormoninio "BUM" nė nebuvo. Pažįstu keletą tokių šeimų. Visi gražiai sutaria, nors ir pasiginčija karts nuo karto, tačiau nebūna dramų. Tėvai palaiko savo atžalų pasirinkimus, palaiko juos ir paremia kaip tik galėdami, o vaikai stengiasi iš visų jėgų parodyti kokie jie yra geri, jie noriai susiskambina ir matosi su tėvais. Smagu matyti tokį idilišką vaizdelį, su lengvu balto pavydo prieskoniu džiaugiuosi jų laime. Kita vertus, atėjus laikui suaugti, kai metas pradėti galvoti apie savos šeimos kūrimą, tokiems vaikams kyla problemų. Jų ryšys su savo šeima toks glaudus, jog jie pamiršta, kad jiems vertėtų praplėsti savo širdį ir naujiems žmonėms.</div>
<div style="text-align: justify;">
Manau, kad esi bent vienu žingsniu arčiau brandos, kai bent jau stengiesi suprasti savo tėvus. Tada net ir tamsiausiuose prisiminimuose, ir skaudžiausiuose jausmuose randi kibirkštelę, kuri nušviečia priežastis, kodėl buvo pasielgta vienaip ar kitaip. Jei manai, kad tu turi daug paslapčių, sužinojus kiek tavo tėvai turi paslapčių ir atspalvių, apie kuriuos tu nė nenutuokei ar nenorėjai žinoti, suprastum kad niekas nėra paprasta.Viskas turi tamsiąją ir šviesiąją pusę. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj6i796lrKK2SedkxG3k2OB-r54ni1pXnU2YkIFw9UX2e48r1p65NjZ9IT3x1bOYpninQKRdTdOfQkmQNg3_-5pLmUjsH_HSOYUeQWRXW4ytSjKTqiTBm3PU9wfdSZK-5jfPhGCZtU3RaQ/s1600/god-nature-in-natured-sun-breaking-through-the-clouds-picture-nr-539356.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="356" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj6i796lrKK2SedkxG3k2OB-r54ni1pXnU2YkIFw9UX2e48r1p65NjZ9IT3x1bOYpninQKRdTdOfQkmQNg3_-5pLmUjsH_HSOYUeQWRXW4ytSjKTqiTBm3PU9wfdSZK-5jfPhGCZtU3RaQ/s640/god-nature-in-natured-sun-breaking-through-the-clouds-picture-nr-539356.jpg" width="640" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-69953104372922486242015-05-02T22:41:00.000+03:002015-05-02T22:41:37.601+03:00Žydinčios dienos<div style="text-align: justify;">
Kartais įsivaizduoju savo dienas kaip žydėjimą. Kartais mano dienos būna kupinos spalvotų gerberų, kai daug juokiuosi su draugais, kartais jos būna rausvos su baltais dryželiais, kai antra pusė laiko už rankos. Kai reikia atsisveikinti su seniai matytais draugais, jaučiu krentančius spalvotus klevų ir kaštonų lapus, o kartais matau besiskleidžiančius obelų žiedus, kai sugebu ką nors pradžiuginti.</div>
<div style="text-align: justify;">
Valgant ledus, pilvuke pražysta pienių žiedai, o kai nusiviliu savimi jaučiu supuvusių obuolių kvapą. Nuo lelijų žiedų man darosi silpna, bet turiu būti stipri, nes reikia laikyti save ir artimuosius praradus dalį šeimos. Žibutės man primena šeimą ir tuos lazdynus prie kurių pabyra mėlyni žiedeliai saulės atokaitoj.Snieguolės trapios kaip pats pavasaris, o mano čilio balti žiedlapėliai transformuojasi į ugningus vaisius.</div>
<div style="text-align: justify;">
Pavasaris dažniausiai kvepia obelų, slyvų, vyšnių žiedais. Visi augalai sužaliuoja, o kiekvienas gyvas padaras sukruta pabudęs iš žiemos sąstingio. Tik kas pažadins mane? Kas išlaisvins? </div>
<div style="text-align: justify;">
Ką tik su draugu užsiveisėm savo sodą, kurį prižiūrim mes dviese. Ten taip gera, taip ramu. Beveik kaip vandens lelijos. Plūduriuojam savam tvenkinyje ir viliojam atskristi laumžirgius, kad jie grotų savo sparneliais mūsų žydinčioms dienoms. Vos iškėlus koją iš savo sodo, ramybės oazė dingsta. Lėkimas, skubėjimas. Gaižios ugniažolės, piktos dilgėlės - sunkiai sutramdomos, bet teisingai pasirūpinus, net ir tokia aplinka gali gydyti. Ugniažolėms prisilietus tingumo karpos nudeginamos, o su dilgėlėm nuėjus į pirtį galima puikiai atsipalaiduoti ir pamišti nuoskaudas. Tas sunku, bet įmanoma. </div>
<div style="text-align: justify;">
Nors aplinkui tiek žiedų, pastaruoju metu jaučiu supuvusius obuolius. Ta smarvė persmelkia net ir sodo gaivą. Esu pavargusi, irzli, jautri. Stengiuosi būti stipri, bet šypsenai trūksta įkvėpimo per tą nelemtą obuolių tvaiką. </div>
<div style="text-align: justify;">
-Kaip sekasi?</div>
<div style="text-align: justify;">
-Gerai, susitvarkau su viskuo.</div>
<div style="text-align: justify;">
- Tu taip kovoji, man gaila žiūrėt į tave. Juk tai laimingiausias laikas tavo gyvenime. Tiek žmonių norėtų būti tavo vietoje. O tu įsikibusi į ambiciją. Ambicija gali būti blogai, ypač jei nesiseka. O tau nesiseks, juk taip būna, kad nesiseka. Turi džiaugtis. Ar tu laiminga?</div>
<div style="text-align: justify;">
- Aš laiminga, tik nesimato.</div>
<div style="text-align: justify;">
- Turi išsilaisvinti. </div>
<div style="text-align: justify;">
Mokausi. Išmoksiu. Gavau naują obuolį. Šitas šviežutėlis, dar net neprinokęs. Saulės mažai glostytas, o kirminėlio jau pakramsnotas. Kas mane laiko? Kur mano sparnai? Svajonės mane visada keldavo į padebesius, negi inžinerija atėmė sparnus? O gal tai vadinasi branda? Branda juk turėtų analogiškai teikti išminties, harmonijos, o ne įkalinti. Kaip išmokti džiaugtis? Mano šypsena tu. Žydėsiu.</div>
<div style="text-align: justify;">
Gana kaltinti, kad kažkas kiša mane į rėmus. Gana niekinti save ir gailėtis savęs, kad ne šiltnamyje augu. Laikas iš supuvusių obuolių pasidaryti trąšas. Brandinsim obuolius ir sodinsim gėles.</div>
<div style="text-align: justify;">
Gal poilsio, džiaugsmo ir šypsenos žiedų nebeslėpsiu. Bent jau pasistengsiu. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEirp1Ujz1BhwZ6N9MB2L16fLX5yOh4KMYlP9Sa2rSLrlJVokkPK05U0DgCGBxvuvh7R-rwZ4FtXgqYBVCBMRyOaPHlMJ3USFMNAut8Vp6VG1DGB8WM717YM1spQc7MvintYd0IuBA3LlVI/s1600/lavender-field-provence-france.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEirp1Ujz1BhwZ6N9MB2L16fLX5yOh4KMYlP9Sa2rSLrlJVokkPK05U0DgCGBxvuvh7R-rwZ4FtXgqYBVCBMRyOaPHlMJ3USFMNAut8Vp6VG1DGB8WM717YM1spQc7MvintYd0IuBA3LlVI/s1600/lavender-field-provence-france.jpg" height="492" width="640" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-3087865101109786512015-03-07T21:44:00.000+02:002015-03-07T21:44:30.285+02:00Kartais reikia tiesiog pokalbio<div style="text-align: justify;">
Kiek žmonių esi išgelbėjęs? </div>
<div style="text-align: justify;">
Daryti gerus darbus yra gera. Stengiuosi kaip galima dažniau tai daryti. Jei vyksta kokia nors geranoriškumo akcija ar galiu paremti žmones, kuriems kažko trūksta, o aš galiu pasidalinti, visada taip ir padarysiu.</div>
<div style="text-align: justify;">
Yra žmonės, kuriems aš negaliu padėti. Pavyzdžiui, turėjau keistą įvykį.</div>
<div style="text-align: justify;">
Prieš dvejus metus lankiausi savo vaikino gimtinėje. Su jo draugais nuėjome pasėdėti prie upės, kadangi buvo vasara ir gražus oras, buvom pasiėmę keletą skardinių alaus. Vieta buvo nuošaloka, tačiau visgi vieša, tad sulaukėm "svečių". Atėjo du vyrai ir moteris, aiškiai neblaivūs. Vaikinų kompanija, su kuriais buvau draugiški ir mandagūs, taigi ėmė šnekučiuotis su atvykėliais. Kol jie kažką šnekėjo, susipažinau su moterimi. Jos vardas sutapo su mano pusseserės vardu, jai patiko kaip tariu jos vardą. Viskas truko neilgai, tačiau atsisveikindama moteris norėjo mane apkabinti. Apkabinusi ji sušnibždėjo, jog ji yra belaisvė. Vienas iš tų vyrų ją išlaiko ir ji neturi kur nuo jo pabėgti. Jis nuolat ją kontroliuoja ir ji jaučiasi kaip narve. Ji sakė, kad aš jai niekuo negaliu padėti, tiesiog ji norėjo, kad kas nors žinotų jos istoriją. Likau šokiruota, tačiau vaikinams nieko neprasitariau. Grįžus iš lauko, mano vaikinas ėmė klausinėti kas man ne taip. Papasakojau ir jam ką girdėjau. Jis mane apkabino ir ilgai kurį laiką tylėjom. Kiek nurimę dar kažką šnekėjom, tačiau tai visam laikui įsirėžė man į atmintį.</div>
<div style="text-align: justify;">
Prieš keletą metų nepažįstamas vaikinas parašė man per facebooką, jis mane surado iš kažkokio mano komentaro, nes jam patiko ką sakiau. Kurį laiką bendravome, tačiau jis norėjo daugiau nei būti draugais, o aš to nenorėjau, tad bendravimas nutrūko, tačiau likom vienas kito "draugų" sąrašuose.</div>
<div style="text-align: justify;">
Vakar jis man parašė. Jis norėjo paskutinio pokalbio. Neturėjo kam parašyti, tad parašė man. Jis buvo visai pakrikęs. Po kelių bandymų nusižudyti jis norėjo pagaliau pasiekti savo siektą rezultatą. </div>
<div style="text-align: justify;">
Galbūt nuskambės keistai, bet su juo susirašinėdama buvau visiškai šaltų nervų. Bendravom kelias valandas. Iš pradžių jis tik liejo savo sielvartą, tada pyktį - jis įžeidinėjo mane, stengėsi išvesti iš kantrybės, tada vėl puolė į savigraužą, kol pagaliau nukreipiau jo mintis kiek kita linkme. Galų gale sulaukiau dėkingumo.</div>
<div style="text-align: justify;">
Mano nervai buvo šalti, nes esu jau ne kartą kalbėjusi su žmonėmis "ant ribos". Būna akimirkų, kai žmogus nemato kito kelio, kaip pabaigti savo gyvybę. Jo/ jos bėdos, jam atrodo pati didžiausia tragedija. Bent man asmeniškai daugiausia teko kalbėtis su žmonėmis tokioje situacijoje, kai jiems buvusi antra pusė sudaužo širdį. Iš mano perspektyvos, būna kur kas sunkesnių ir blogesnių situacijų, nei faktas, kad vaikinas ar mergina tave išdavė, paliko, įskaudino. Meilė yra rizika, reikia su tuo susitaikyti. Gal tokiu savo požiūriu bent iš dalies užkrečiu ir žmones ant ribos, jie kiek nurimsta? Galbūt pokalbis su kitu žmogumi padeda suvaldyti siautėjančias emocijas? O gal tiesiog reikia jausmo, kad kažkam tu rūpi ir yra žmogus, kuris stengiasi tave suprasti?</div>
<div style="text-align: justify;">
Šiaip ar taip, žmonėms reikia kalbėtis su žmonėmis. Paprasti, bet nuoširdūs žodžiai gali nuveikti didelius darbus.</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjMAKp6jyZybHSM1Inf-_v2Tgfr5EXBI6nkxTW1TQK3UbzZxLvX4gqK5fKObQrkcs-BN6LaQK69KieBOy8xTRoCKBc3RtbYMkpNGyFgpIuYXfUZ_-9fMRdhjxbqiM-c5FCZ2pIUkP-3nvU/s1600/maxresdefault.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjMAKp6jyZybHSM1Inf-_v2Tgfr5EXBI6nkxTW1TQK3UbzZxLvX4gqK5fKObQrkcs-BN6LaQK69KieBOy8xTRoCKBc3RtbYMkpNGyFgpIuYXfUZ_-9fMRdhjxbqiM-c5FCZ2pIUkP-3nvU/s1600/maxresdefault.jpg" height="360" width="640" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-38291099635641407362015-01-25T00:08:00.000+02:002015-01-25T00:08:19.054+02:00Žvaigždėtos naktysGyvenam po žvaigždėtu dangumi, tačiau to net nepastebim. kasdien vaikštom nukarę smakrus žemyn ir vis kažkur skubam. Vieni į mokyklą, kiti į darbą, kiti į ligoninę, kažkas į policiją, kažkas į namus, anksčiau ar vėliau - visi į kapus. Jaučiamės tokie svarbūs išlaikę egzaminus ar gavę paaukštinimą darbe. Žinoma, gera džiaugtis smulkmenomis, bet kas iš tikro svarbu. Kiek mūsų darbai, nuopelnai ir nesėkmės iš tikro svarbūs? Mums, kitiems žmonėms, šaliai ar pasauliui? Kas mes tokie, kad vis keliame savo asmenį ir taip dažnai linksniuojam "aš", "mano", "man"...<br />
Kaip gera užverst galvą aukštyn ir stebėti dangų. Mano draugė sako, kad rugpjūčio žvaigždės gražiausios, juk jos ir Mamontovo apdainuotos, tačiau man mielos gruodžio pabaigos ir sausio šalčiu spindinčios žvaigždės. Skaisčią naktį netgi galima pamatyti savo kvėpavimą. Apskritai, žiema man nakties karalijos laikas. Mėgstu nakties šviesas, jų atspindžius vandenyje, girgždančius žingsnius ir iš kažkur atsiradusį palengvėjimą. Lyg tamsa leidžia pamiršti dienos rūpesčius ir dovanoja žvaigždes, o mėnuo nušviečia kelią. Vasarą dažniau tuo galima pasimėgauti, nors naktys ir trumpos, tačiau šaltukas mažiau kandžiojasi, o ir rytais nereikia anksti verstis iš lovos.<br />
Kai buvau mažulesnė, eidavau užvertusi galvą ir stebėdavau dangų. Man pasisekė, kad mano žvyrkeliu retai kada pravažiuodavo mašinos, nors kartais ir tekdavo užkliūti už akmens ar nepastebėti duobės. Su amžiumi ir atsakomybėmis galva vis dažniau nusileidžia žemyn su žemiškais rūpesčiais. Visgi verta bent tas kelias minutes užversti galvą aukštyn ir stebėtis, siektis į nematomus tolius ir erdves<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh_lwsoFtbNnZeVvPVnwKeS4bQmwh8bWTf9rvp3QbLyNQwiRhmDF6JheVyOu-WvjHaJfvmkXfJUA_HRQPoglDTDqMY8ZEYdykQ3tvrRe1mjo19x9DFKbL3Ti098e2ciiibbgg7E9-GS2fc/s1600/1236270_670366169651064_883867122_n.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh_lwsoFtbNnZeVvPVnwKeS4bQmwh8bWTf9rvp3QbLyNQwiRhmDF6JheVyOu-WvjHaJfvmkXfJUA_HRQPoglDTDqMY8ZEYdykQ3tvrRe1mjo19x9DFKbL3Ti098e2ciiibbgg7E9-GS2fc/s1600/1236270_670366169651064_883867122_n.jpg" height="411" width="640" /></a></div>
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-15753504151450979902014-08-18T01:18:00.000+03:002014-08-18T01:18:41.962+03:00The future you see is the future you getKokią ateitį matai, tokią ją ir gauni. Sugalvoju bent kelis būdus kaip galima plėtoti šią mintį. Pirmiausia, racionalus atmetimas. Pavyzdžiui, psichologai yra įrodę, jog žmonės, kurie bijo skristi lėktuvais, prieš kylant lėktuvu turėtų įsivaizduoti, kaip lėktuvas krenta. Žmonės, kurie paniškai bijojo skrydžio, matė visą katastrofą ir išgyveno viską mintyse - saugiai pasiekė numatytus tikslus. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad esu bandžiusi panašią techniką. Jei ko nors, labai bijau, prieš tam atsitinkant susikuriu baisiausią scenarijų. Dažniausiai įsitikinu, kad nebuvo taip blogai, kaip įsivaizdavau, o kitais retais atvejais būnu tvirčiau pasirengusi atremti sunkumus.<br />
Kitas kelias kaip galima plėsti šią mintį labiau realistinis. Ką mes matome kasdien, dabartyje, kas akimirką vertiname ir matuojame ar tai ateitis. Per semestrą rašomi užrašai. Jei dažnai matome, skaitome, dirbame su ta medžiaga, per egzaminą matysim juos praktiškai prieš akis. Sąsiuvinio lapai ar konspektas kompiuteryje, kuriuos taip dažnai matom, virsta ateities projekcija į egzaminą. Arba dabartinis vaikinas (mergina). Jei norisi matyti tą žmogų ir laikui bėgant akys ieško tų pačių akių - žiūrim į ateitį. Jei žvilgsnis nukrypsta į kairę - ateitis kairėje (anksčiau ar vėliau).<br />
O jei žiūrint į šią mintį dar paprasčiau - ateitis priklauso nuo mūsų požiūrio. Daugumos ateinančių įvykių mes negalime kontroliuoti, galim kontroliuoti tik savo akis. Kam keisti pasaulį, jei galima keisti požiūrį? Tada ir pilki atspalviai gali tapti šviesa<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSYGLcDvj9gpdw6hLkPi9pEH0XSol2HcwpOoQVNGveiOKLNl2-vG6QwagKal6rnDJ9lFlU5kaaQRxyUfyum3gE-JPs7C7wLVYxn332OSfXWvzbfxL4pVjt4XsbDnmfd5Pq7hVOP4m2fkw/s1600/1005332_604731632882188_1325405459_n.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSYGLcDvj9gpdw6hLkPi9pEH0XSol2HcwpOoQVNGveiOKLNl2-vG6QwagKal6rnDJ9lFlU5kaaQRxyUfyum3gE-JPs7C7wLVYxn332OSfXWvzbfxL4pVjt4XsbDnmfd5Pq7hVOP4m2fkw/s1600/1005332_604731632882188_1325405459_n.jpg" height="237" width="400" /></a></div>
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-68611050180511313262014-05-16T12:47:00.002+03:002014-05-16T12:47:43.343+03:00Eisim į lauką?Žiūriu pro savo langą į lietų. Mėgstu lietingas dienas. Žinau, kad truputį juokinga taip sakyt, kai dažniausiai savo dienas leidžiu tarp keturių sienų ir gaivaus oro paragauju tik išėjusi į balkoną arba einant tas 10 min iki universiteto ir atgal. O jei ir ilgiau kažkur einu, pasiimu savo didelį skėtį. Ir vistiek man patinka. Visa gamta taip atsigauna. Nieko tokio, net jei ir žmonės labiau apniukę nei saulėtą dieną. Juk oras nėra priežastis prastai nuotaikai, tai pasiteisinimas.<br />
Laukiu, kai baigsis sesija ir bent kelioms dienoms galėsiu grįžti į savo kaimuką, kur žaliuoja miškai ir pievos, ežerai ir upės supasi savo bangomis ir viskas kažkaip ramina. Jei lynos, pasiimsiu skėtį ir geriausią draugą į lauką, jei bus šilčiau, prieš pasigriebiant draugą eisiu patikrint kaip mamai be manęs sekasi tvarkyt daržus. Tikiuosi savo žodžius išpildysiu, o ne džiūsiu savo kambaryje kaip įprasta...<br />
Rytoj gatvės muzikos diena, o tai reiškia, kad tikrai eisiu į lauką. Tariausi su vienu draugu, bet galbūt bus visai kitaip. Galbūt atsiras visas būrelis, o gal liksiu tik su savimi. Kadangi su savimi susitaikiau, tas variantas nebėra liūdnas ir baisus. Iš naujo atradau džiaugsmą pabūti su savimi ir savomis mintimis. Kartais ir visai gerai nuo aplinkos šurmulio pasislėpti savo minčių srovėse.<br />
Tikiuosi, čia yra bendraminčių, kuriems nusibodo jų narveliai. Tai, kaip, einam į lauką?<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjUBYJtuy4tLNy_t45BaOBhuPaK5msHgMBsx3QajKouxogk2nYqdtgrYRbRT4Ay5-QTwLlZ1-R23HFfa7FCYkrKIwjsTY4eHHWMsr0Tub-Wq9j1VFdBQOCQoacWwT0Rx5bjFZYdaljydcI/s1600/trees-in-forest-hd-wallpaper.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjUBYJtuy4tLNy_t45BaOBhuPaK5msHgMBsx3QajKouxogk2nYqdtgrYRbRT4Ay5-QTwLlZ1-R23HFfa7FCYkrKIwjsTY4eHHWMsr0Tub-Wq9j1VFdBQOCQoacWwT0Rx5bjFZYdaljydcI/s1600/trees-in-forest-hd-wallpaper.jpg" height="250" width="400" /></a></div>
<br />
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-76127477368290884852014-05-09T13:27:00.001+03:002014-05-09T13:27:58.695+03:00Saugotojos jazminai<div class="Mano">
Jos nėra jau dešimt metų.
Ji dingusi. Pasiilgau jos.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Pažįstu Juliją nuo pat
vaikystės. Išdykusi maža mergaitė išaugo į žydinčio grožio paauglę. Jos
banguoti plaukai vilnijo žemiau menčių, jos garbanos man visad priminė
rudenėjančio lauko lauko rugių jūrą. Troškau būti tos jūros Poseidonu. Deja...
Žinoma, jos sielos indas buvo be priekaištų, nendrės figūra su afroditiškais
išlinkimais. Tačiau niekas negalėjo prilygti jos akims: žalsvas mėlis sugebėjo
pažvelgti į kiekvienos sielos gelmes. Ji visur sugebėdavo įžvelgti gėrį, net
per visokias nesąmones.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Nuneštas į prisiminimų jūrą
vos pastebėjau, kad ateina Benediktas. Platūs pečiai skrodė sau kelią tarp
kapų. Jis eidavo savotiška lokio eisena, atrodė grėsmingai, bet buvo geros
širdies ir linksmų plaučių. Gal dėl to mano nendrelė įsimylėjo šią spintą.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Sveikas, - jis ištiesė leteną pasisveikinti.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Labas, dar gyvas...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Juk žinai, kad šiandien jau dešimt metų...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Aišku, kad žinau, net saulė šviečia taip pat
kaip tą dieną...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Taip, lygiai taip pat, bet turim gyventi toliau,
Rimai<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Atrodo sulaukėm viešnios.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Viktorija net ir
šviesiausią vasaros dieną atrodė lyg šešėlis. Tik nuo jos žvilgsnio niekur
negalėjai pasislėpti. Jis verdavo tave kiaurai. Tik atvirkščiai nuo Julijos
safyrinio žvilgsnio, Viktorija palikdavo tavo širdyje juodą naktį vietoj
šilumos. Vaikai gatvėje ją vadino ragana. Suaugę neoficialiai taip pat. Visi
jos bijojo, užtekdavo jos vienintelio žvilgsnio ir visi išsilakstydavo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Link mūsų ji slinko lyg
pati mirtis. Kapinių aplinka jai tiko, Viktorija čia jautėsi geriau nei eidama
gatve.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Diena laba.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Labas, Vika – atsakėm su Benu choru.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ką čia veikiat?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Mes čia dėl Julijos, pati žinai kokia šiandien
diena.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Žinau, ir ką? Užuot kiurksoję prie šito akmens
ir gailėję patys savęs geriau jos ieškotumėt.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Vika, juk jos nėra. NĖRA. Ji dingusi, ar gali
suvirškinti tai tavo smegenys?- Beno viduje prabudo miegantis grizlis.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ji gyva, idiote, ar tai gali suvirškinti tavo
bukas protas?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Tai kur ji? Policija, sraigtasparniai, šunys,
visi žmonės jos ieškojo, nieks nerado, o tu ateini čia po 10 metų ir lyg niekur
nieko sakai, kad ji gyva?! <o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ne mano jėgoms pasakyti, kur ji. Ji slepiama.
Žinai, ji juk mano sesuo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Žinau, bet tu keista.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Kur jos ieškoti? – staiga pabudau iš akmeninio
stingulio.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Nekreipk į ją dėmesio, Rimai, ji tik nori mus
paerzinti. Jei ką nors žinotų, tai ji nekalbėtų su mumis, eitų į policiją ar
dar kur...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Policija čia nepadės. Ją išlaisvinti gali tik
tie, kurie ją myli.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Išlaisvinti? Negi ją kažkas pagrobė?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Man laikas eiti, reikia dar aplankyti tėvų
kapus. Jei norit, rytoj po darbo užeikit į mano krautuvę, gal dar kažkas
paaiškės.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Viktorijai nuėjus per kapų
mišką Benas nusispjovė per petį, padavė man ranką ir nuėjo. Aš dar likau prie
jos akmens. „Julija Maseikytė. Dingusi be žinios“. Viktorija teisi. Dingusi,
nemirusi.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Kai ant kapų gulėsi nakties
paklodė, atsisveikinau su Julijos akmeniu ir pasukau. Žinojau, jog rytojaus
vakarą eisiu į Viktorijos parduotuvėlę.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
Viktorijos parduotuvėlė
buvo pasislėpusi kažkur tarp bažnyčių, viename iš milijono tamsių miesto
takelių. Gyvenu šiame mieste beveik visą savo gyvenimą, pro šią vietą esu
praėjęs šimtus kartų, bet niekad nepastebėdavau Vikos krautuvėlės.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Maniau, kad ir šįkart jos
nepastebėsiu, tačiau ji išdygo prieš pat mane net nespėjus pagalvot, kur gi ją
rasti. „Raganos užkampis“ – taip skelbė iškaba virš durų. Stendas šalia vardino
naujausias prekes, pabijojau skaityti tą sąrašą, todėl nieko nelaukęs užėjau į
vidų.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Tikėjausi rasti aplinką
kaip siaubo filme: suodžiai, voratinkliai, piktas žaliaveidžių raganų juokas,
lentynos nukrautos šikšnosparnių liežuviais ir panašiom nesąmonėm, neaiškia
spalva garuojantis kerų katilas ir taip toliau. Tačiau, turiu pripažinti, jog
pasijutau savotiškai jaukiai. Krautuvėlė buvo užversta stirtomis knygų, kalnais
žvakių ir smilkalų bei įvairių žolelių. Ant sienų kabojo sapnų gaudyklės, o
prie kasos buvo medinis prekystalis su amuletais ir pakabukais. Patalpą
apšvietė žvakės, oras kvepėjo smilkalais ir žolelėmis, o mane pasitiko rusvas
katinas.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Būk geras, neliesk katino – iš kažkur atplaukė
Viktorijos balsas.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Gerai, o kur tu esi?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Sandėliuke, atvežė naujas prekes, reikia
išdėliot, gal padėsi?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ateinu. Bet žinai, atėjau čia ne papildomo
darbo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Žinau, bet mums dar reikia palaukti.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ko?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Beno.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Jis žadėjo ateiti?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ne, bet jam mūsų reikia. O mums reikia jo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Linktelėjau galva, nors
nesupratau ką ji turėjo omeny. Tiesiog tyliai dėliojau žvakes pagal spalvą.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Baigus darbą ji paėmė
keletą mėlynų žvakių, o aš pastebėjau nukritusią baltą žvakę ant grindų. Ji
buvo suskilusi į dvi dalis, bet pakėliau ją, parodžiau Vikai. Ji linktelėjo
galva.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]-->Truputis ramybės ir dvasingumo nebus pro
šalį, - pastebėjusi mano buką žvilgsį ji tęsė<span class="MsoBookTitle"> – matai,
skirtingų spalvų žvakių liepsna sukuria skirtingą energiją. Pavyzdžiui, mėlynos
žvakės sustiprins mūsų ezoterines galias.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Mūsų
ezoterines?..</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Taip. Jei viena
pajėgčiau tokius dalykus mano sesuo jau būtų laisva, - tuo metu pro krautuvėlės
duris įėjo Benas.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Vika?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ateinu, -
atsiliepė ji ir nuėjom pasitikti naujo kompanijos nario.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kažkodėl
nenustebau pamatęs čia tave, Rimai. </span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ir man gera tave
matyti, Benai.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Gana maivytis,
eikit paskui mane.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Mes
nusekėm Viką pro violetinę karoliukų užuolaidą. Šis kambariukas palyginus su
krautuvėlės patalpa buvo apytuštis. Didelė senovinė spinta, skrynia, veidrodis.
Grindys buvo nuklotos ištirpusiu žvakių vašku ir gelsvos kreidos piešiniu.
Piešinys buvo apsitrynęs, todėl Vika iš skrynios išsitraukė gabalą kreidos ir
ant grindų išryškėjo pentagrama su smulkiomis runomis.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Mūsų
draugija ir šiaip nebuvo plepi,bet šiame kambaryje žodžiai išvis dingo, lyg jų
ir nebūtų buvę. </span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Jaunoji
magė iš lėto, su tam tikru susikaupimu dėliojo naujas žvakes ant vaškinių balų.
Tartum pakviesti, mes su Benu iš skrynios išėmėm degtukus ir įžiebėm liepsną
išdėliotose žvakėse.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle"> Viktorija iš kišenės išėmė du pakabukus su
akmenimis. Skirtas man buvo fenikso liepsnų raudonumo, o Benui – rudas lyg
atplėštas ką tik suarto lauko gabalėlis. Kai pajutau akmens vėsą ant savo
krūtinės, pasijutau stipresnis. Tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Pajutau
drąsą ir ryžtą viską ištverti. Intuicija kuždėjo, kad Benas taip pat pasitiki
savo jėgomis, atrodė lyg galėtų nuversti kalnus.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Mes
buvom pasiruošę savo užduočiai, nors nė nenutuokėm su kokiu likimo išbandymu
teks susidurti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Vaško
spindulių apgaubtyje nuslinkome link pentagramos vidurio. Susėdę ant grindų
turėjome atrodyti lyg piramidė – mes su Benu pagrindas, o Vika- viršūnė.
Viršūnė ištiesė delnus aukštyn į dangų, kitas pagrindas įsišaknijo delnais į
grindų medį, mano rankos įsitvirtino prie šonų lyg kamienas.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Ji
ėmė nežinomais žodžiais tęsti, tai ką pradėjom. Mano sąmonė nemokėjo jos
kalbos, o pasąmonė, alsuojanti protėvių atmintimi, leido man suvokti esmę.
Pamaži mano lūpos prisijungė prie verbalinių burtų. Po keleto minučių prabudo ir
Beno pasąmonė. Mes jautėmės lyg vienas. Viena jėga skilusi į tris atšakas.
Galia pamaži augo. Murmesys vis stiprėjo tiek mūsų galvose, tiek stipriau
aidėjo balso stygomis. Tyla. Akys užsimerkė. Atvėrėm akis tą pačią sekundę. Tuo
pačiu momentu pajutom, jog kažkas pasikeitė. Ir stipriai. Benas negalėjo
atitraukti dėmesio nuo savo delnų. Jis irgi tai pajautė. Viktorijos akys žėrėjo
šimtametės girios samanų vaiskumu. Jos vėrė mus su Benu. Ji rado ko ieškojo.
Linktelėjo, lyg to ir būtų laukusi.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Man
pasirodė, lyg mano viduje kas nors būtų įmontavęs kompasą. Ir šio kompaso
rodyklė buvo nukreipta į veidrodį. Pats nesuprasdamas kodėl, ištiesiau pirštą į
vietą, kur turėjo būti stiklas, tačiau mano pirštas susmigo į tam tikrą masę.
Tartum rūkas būtų suspaustas ir virtęs kažkuo tarp vandens ir sauso ledo. Buvęs
veidrodis tapo migliška, lakia terpe. Iš
nugaros priartėjo mano draugai. Mergina padėjo delną ant kairiojo, vaikinas ant
dešiniojo mano peties. Įkvėpėm ir pasinėrėm į pilką erdvę.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Atmerkus
akis nesupratau, ar aš miegojau, gal pabudau, o gal aš visai kitame pasaulyje.
Kas vyko tą akimirksnį, per kurį iš raganiško sandėliuko patekom į kažkokią
laukymę, turbūt niekada negalėsiu atsakyti. Kol bandžiau numarinti pelenų
skonio siautulį burnoje, Vika įsistebeilijo į Beną. Ir aš tai pastebėjau. Jo
akyse švytėjo ugniniai šešėliai.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ar ja... , -
norėjau paklausti ar jam viskas gerai,
bet užteko pusės sekundės, kad iš Vikos veido suprasčiau, jog mes turim
laukti.Laukėm tyloje. Po daugiskaitinių sekundžių tirpsmo jis prabilo:</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Mus užpuolė netikėtai...
vyrai baltais apsiaustais... visi su kryžiais... išskyrus vieną... seku jį, bet
mūšis pačiam įkaršty... atsisuku į savo vadą... mes pralaimėjom... bet
nepasiduosim... geriau pulti į Gabijos glėbį, nei vergaut... užuodžiu laužo
dūmus...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<span class="MsoBookTitle">Jis nutilo. Vėl tapo žmogumi,
kurį pažįstu visą gyvenimą. O man ant liežuvio galo sukosi žodis, bet niekaip
negalėjau rasti tinkamo:</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">M..., ne G... ,
ne M...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ką čia mikčioji?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Margiris.
Pilėnai, - mano viduje vėl pabudo kompasas. Laikas į kelią.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Einam.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Kur ?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Po galais, tiesiog sekit paskui mane. <o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Vedžiau juos per laukymę.
Mano sąmonė trumpam užsnūdo. Mano griaučiais ir raumenimis pulsavo naujai
atrasta galia, kuri nepriklausė nuo mano sąmonės. Seku pats save. Kažkas
daugiau nei akys nurodo man kryptį. Dangus? Nebežinau kuo tikiu, tik žinau, kad
reikia paskubėti. Mes jau arti.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Prieiname žalią kalvą. Jei
gerai pamenu istorijos vadovėlio puslapius, tai pilkapis. Ant jo žaliuoja
miškas. Mano širdies ritmas turėtų grįžti prie įprastinio takto, bet
nepaaiškinamai atsiradęs adrenalinas mano kraujyje to neleido. Tarp medžių mes
buvom ne vieni.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Atsisuku į draugus. Pridedu
pirštą prie lūpų. Jie linktelėjo. Atsargiai ir tyliai pro šakas braunamės
pirmyn. Pagaliau sustojam. Mano ranka lyg kilstelėta svetima valia rodo į miško
aikštelę.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Akys bando įžvelgti kas ten
vyksta. Daug žmonių. Grupelė, galbūt penki atsiskyrę nuo kitų. Kiti tik stebi.
Mūsų kompanija pasislenka dar arčiau. Išgirstam murmesį. Jis turi galios, kaip
mūsiškis, bet šis visai kitoks. Svetimas. Nedoras. Piktas ir nelabas. Ir tada
pastebiu ją. Netikiu savo akimis. Pasisuku į Viką. Burna jau atsiveria
klausimui, bet žodžiai dar negimę garse jau atsakyti. Tai tikrai ji – Julija.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Mano širdis veržiasi pas
ją, bet nesugebu pajudinti nė raumenėlio. O Benas gali. Jaučiu kaip jame bunda
žvėris, kurio vienintelis tikslas būtų išdaužyti tuos keistuolius ir
susigrąžinti prarastą merginą. Žvėrį sutramdo Vika. Jos lūpos vos kruta tyliau
už lapų šnaresį:<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ženk dar žingsnį ir pražudysi mus visus. Amžiams
prarasi ją. Nori vėl viską patirti iš naujo?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Žinoma, kad ne. Bet juk turim kažką daryti.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Nurimk. Ir aš ją myliu, bet pirmiausia reikia
išsiaiškinti su kuo turim reikalą.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Šešios akių lėliukės vėl
nukrypo į svetimą grupelę. Pagal murmesio anarchiją vienas iš vyrų kažką
tatuiravo ant Julijos kulkšnių. Ji tyliai verkė, mano siela rasojo jos skausmo
ritmu. Benas vos tvardėsi. Kai atrodė, kad viskas baigta, kitas grupelės narys
išsitraukė peilį. Murmėtojo rankose atsidūrė knyga. Peilininkas šalia
tatuiruotės įdrėskė Julijos koją. Kraujas varvėjo ant knygos. Murmėtojas skaitė
iš knygos:<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Kartą čia buvo pasiaukota dėl laisvės. Te
Saugotojos kraujas apsaugo Klaną nuo maištautojų, siekiančių laisvės, tegu
žemieji renkasi vergiją ir lenkiasi prieš Klaną. Tegu žemieji praranda
pasipriešinimo dvasią.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Nuo šių žodžių Julijai
pasidarė prasčiau. Jos skaisti oda dar labiau išblyško, o kojos pamėlo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Vika, tau viskas gerai? – Beno žvilgsnis
užkliuvo už jos.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Man... leiskit prisėst... – ji pritūpė ant šalia
buvusio kelmo, išsitraukė buteliuką vandens ir truputį atsigėrė. Dar kartą
giliai įkvėpė.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
Tuo metu keistasis susibūrimas išsiskirstė. Su jais
dingo ir Julija.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Gal gali paaiškinti, ką čia ką tik matėm?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
Vikai atsikvėpus, nusivijo
pasakojimo siūlas:<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Tikriausiai nenustebinsiu pasakiusi, kad mūsų
šeima kitokia nei visos. Mes esame Saugotojai. Ši tradicija gimė iš paties
Kūrėjo valios. Nuo žilos senovės buvo dvi giminės, kurios buvo ypatingos. Vieni
saugojo Saulės Pilnatį, kiti – Mėnulio Žvaigždę. Saulės pilnatis simbolizuoja
dieną, derlių, vasarą ir rudenį, šviesą, gamtą ir dar daugelį dalykų, o Mėnulio
žvaigždė – tai Saulės Pilnaties šešėlis, visa, kas nėra šviesa ir pilnatvė, tai
Mėnulio žvaigždė, tame tarpe ir magija. Mano mama iš šviesiųjų, o tėtis iš
tamsiųjų. Taip buvo lemta, kad Julija gimė Saulės Pilnatimi, o man teko Mėnulio
Žvaigždės lemtis.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Tai susiję ir su Julijos pagrobimu?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Taip. Klanas nori perimti Pasaulio tvarką į savo
rankas, o jei iš žmonių bus atimta šviesa, jie tik bus bevalės marionetės,
kurias galima šokdinti kaip tik įsigeidus. Nereiktų nei karų, nei krizių,
žmonija pati nesuprastų savo pražūties.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Tai ką mums daryti?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Turim susigrąžinti mano sesę, jei jie negalės
jos paliesti, jų planai žlugę.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->O jei ji tokia ypatinga, tai kodėl negali jiems
pasipriešinti?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Jai reikia manęs. Tikra jėga gimsta iš
harmonijos. Šviesa negali egzistuoti be tamsos.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Tai kodėl tavęs nebuvo šalia, kai jie ją
pasiėmė?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ji nepaaiškino dėl ko. Tiesiog norėjo pabūti
viena prie savo jazminų krūmo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Nuo šių atsakymų viskas tik
dar labiau susijaukė. Kiekvienas atsakymas sukėlė laviną klausimų. Niekas
nenorėjo kalbėti. Buvom per daug sumišę, turėjom daug ką apmąstyti. Tačiau
turėjom judėti į priekį. Trys pasimetusios sielos slinko nepažymėtais keliais. Keliais
į kur? Geras klausimas. Atėjus laikui sužinosim. <o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Keliavom visą dieną.
Keista, tačiau nejautėm nei alkio, nei troškulio. Saulei priešpaskutinį kartą
kutenant padangę priėjom nedidelę trobelę. Ji atrodė negyvenama, bet puiki
vieta prisiglausti nakčiai.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Apsikeitus keliomis
frazėmis, mes su Benu nuėjome paieškoti žagarų kurenti liepsnai židinyje,
Viktorija liko trobelėje.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Mums grįžus su malkomis,
Viktorija apleistą medžių rentinį pavertė jaukiu prieglobsčiu – židinyje
liepsnojo ugnies liežuviai, grindys buvo švarios, dulkės ir voratinkliai
išgaravo lyg nebuvę, o visas trobėsis skendėjo maloniame žolelių arbatos
aromate.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Pilnai įsikūrusi, visa
trijulė su žolelių arbatos puodeliais rankose įsitaisėme šalia židinio.
Kalbėjom nedaug, tiesiog mėgavomės saugumu, šiluma ir draugija. Išsekus
arbatai, patys pasijutome pavargę. Viktorija ir Benas užsnūdo, aš pakursčiau
paskutines žarijas ir pasekiau jų pavyzdžiu.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
Jazminų aromatas...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Tą dieną atrodo dariau
viską taip pat kaip kasdien: pramerkiau akis, išsiritau iš lovos,
papusryčiavau, išeidamas užrakinau duris. Jei tą rytą man vos pramerkus akis
kas nors būtų pakuždėjęs į ausį, bent lengva užuomina, kuri būtų sukirbinusi
mano smegeninę, ar būtų kažkas pasikeitę? Kiek aš galėjau nulemti Julijos
lemtį?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Buvo jos 16-tojo
gimtadienio išvakarės. Ji visada rengdavo didžiulį vakarėlį, tad aš kaip
geriausias draugas ėjau jai padėti pasiruošti šventei.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Ėjau nerūpestingai,
išsišiepęs lyg ausų lyg paskutinis beviltiškas naivuolis šioje Žemėje. Man nė
nespėjus pasibelsti į duris, jas atvėrė Viktorija. Pasisveikinau su ja, sesučių
tėvais. Akimis ieškojau Julijos. Vika pagavusi mano žvilgnį nukreipė mane į
virtuvę. Ten Julija ir sukiojosi. Balta vasarinė suknelė, pridengta miela
prijuoste, šoko į Julijos žingsnių taktą. Išvydusi mane ji su šaukštu rankoje
ir dubeniu tešlos kitoje mane apkabino. Ji iš karto neatsitraukė. Aš kiek
nustebau, bet laukiau kas bus toliau. Ji iš lėto pakėlė savo plaštaką ir
perbraukė man per skruostą. Ak, ji tik nuvalė miltų žymes likusias po
apsikabinimo...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Visą dieną buvau šalia jos.
Gaminant maistą, ieškant kalėdinių lauko švieselių, ruošiant dekoracijas,
renkantis muziką. Visada šalia, petys į petį. Jos skambus juokas man pasakius
kažką kvailo, jos susirūpinęs žvilgsnis kažko ieškant, per sekundę atvirstantis
į žaižaruojančias kibirkštis, mano plaštakos ant jos liemens jai suklupus...
Viskas įsuko mane į užburiantį sūkurį.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Po visų darbų prisėdau ant
šalia namo esančio suolo. Lengvai pavargę, bet gerai nusiteikę, kalbėjom.
Prisiminėm vaikystės nuotykius, svajojom apie ateitį, svarstėm kur būsim ir ką
veiksim po metų, dviejų, dešimties... Naktis vis gilėjo, bet žvaigždės
neskubėjo įsižiebti. Pagaliau įsižiebus pirmai žvaigždei, abu užsimerkėm
sugalvoti norui. Žinojau, ko noriu, niekada tuo neabejojau, bet niekada
nedrįsau.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Atmerkiau akis. Ji dar buvo
užsimerkusi. Julijos veidas buvo pridengtas tamsos skraistės, bet tik jai
pravėrus akis, man iškart pasidarė šviesiau. Turėjau tai padaryti, dabar arba
niekada.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Be žodžių ar banalių
įžangų, priartėjau prie jos, sugavau jos begalines akis, priglaudžiau savo
lūpas prie Julijos. Laikas sustojo. Negalėčiau pasakyti kiek tai truko. Galėjo
būti sekundė, bet nenustebčiau, jei tai būtų buvusi amžinybė. Amžinybės ciklas,
kur gimiau naujas aš susilietus mūsų lūpoms, ir kur čia pat miriau, palaimingas
visatos planas, kur buvom tik mes. Bijojau atsimerkti ir pažvelgti į akis,
kurias paprastai vieninteles tenoriu ir matyti. Drąsos akimirka išgaravo lyg
nebuvusi. Man dar nespėjus sukaupti drąsos ir atplėšti akių vokų, Julija paėmė
mane už rankos. Tą pat sekundę sugrįžo ryžtas. Pažvelgus į ją, supratau, kad
jis nepabėgs nuo manęs. Ji pakilo ir nusivedė mane prie savo jazmino. Sutūpėm
jo paunksnėje.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Mano lūpos veržėsi
pakartoti tą begalinę akimirką, dabar jau ir rankos apsivijo jos liemenį.
Merginos pirštai sklandė mano oda, kuri su džiaugsmu atsakė lengvais
šiurpuliukais. Jazminų aromatas svaigino, bet tikrai nelabiau nei ji. Man vis
buvo negana jos. Mes vis artėjom ir artėjom vienas į kitą, kol tapom vienu. Iki
pirmųjų aušros spindulių sukomės horizontalaus tango verpete. Užmigom
susiglaudę, lyg bijodami, kad visa tai buvo sapnas ir jei bent sekundei
atitrūksim vienas nuo kito, niekad nebegalėsim būti kartu.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Buvau toks laimingas, kad
užteko vos poros valandų miego. Man prabudus, jos kūnas dar vis glaudėsi prie
manęs. Ji buvo graži kaip niekad. Atrodo, jog spinduliavo iš vidaus. <o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Už viską labiau troškau
būti šalia jos, vos jai pramerkus akis ir pirmasis pasveikinti ją su
gimtadieniu. Kaip galėdamas švelniau ir atsargiau atsikėliau ir nubėgau namo
paimti jos dovanos.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Grįžus namo nulėkiau į savo
kambarį. Niekaip negalėjau rasti to pakabuko. Kur galėjo dingti ta aukso
grandinėlė su žaliu akmenuku? Išieškojau visas lentynas, stalčius, stalą
nukrausčiau – nieko. Pradėjau stumdyti baldus, maniau gal kur užkrito, tačiau
taip pat nepasisekė. Sugalvojau nueiti į vonią nusiprausti veido, kad šaltas
vanduo atgaivintų protą. Sugriebus rankšluostį ir nusausinus veidą, pastebėjau
kažką blizgant ant palangės. Niekaip nesupratau kaip tas pakabutis ten
atsidūrė, bet per daug nesigilindamas, griebiau savo dovaną, įsimečiau į džinsų
kišenę ir tekinas lekiau atgal pas Juliją.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Man pagaliau atsiradus
vietoje, kur palikau dar bemiegančią gražuolę, radau tik jazminų žiedus.
Darkart įkvėpiau saldaus aromato, kuris man visad primins tą stebuklingą naktį
ir pasukau link Maseikių šeimos namų. Pabeldus į duris, atidarė Viktorija.
Sakė, kad matė Juliją ne taip ir seniai, susitiko virtuvėje. Sesuo persirengusi
ir atsigėrusi vandens išėjo prie jazminų krūmo, nenorėjo, kad Viktorija ją
lydėtų. Pasakiau, kad aš ką tik iš ten, bet Julijos ten nėra. Viktorija
sunerimo. Nuėjom vėl prie jazminų, gal būsiu prasilenkęs su Julija? Deja, jos
ten nebuvo. Kaip ir namie, ar dar kur kitur. Jos daugiau niekas nematė iki to,
kai mes ją išvydom kankinamą tų žmonių su apsiaustais.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Nereikėjo
net atsimerkti, kad pajusčiau žudantį Beno žvilgsnį. Nieko nelaukęs puoliau į
lauką ir pasiruošiau gintis. Mane užgriuvo įtūžusio lokio galia. Bandžiau jį
parversti ant žemės, keleto smūgių pavyko išvengti, bet dauguma pasiekė tikslą
– taikliai ir stipriai. Jaučiau kaip iš antakio sruvena kraujas, visas kūnas
buvo lyg traukiniu pervažiuotas, girdėjau tankų ir sunkų Beno kvėpavimą šalia.
Jis pasibaigus smūgių bangai pats sėdėjo ant žemės, išsekęs, nubrozdintais
krumpliais, ir dar vis piktas kaip velnias.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kaip tu galėjai?
Ji mano mergina, maniau, jog ir mes buvom draugais.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Žinau, kad buvai
ją įsimylėjęs, bet aš ją myliu nuo pat vaikystės. Myliu ją nuo tos akimirkos
kiek tik prisimenu pats save, tik tu pirmiau manęs žengei žingsnį ir
pasikvietei ją į pasimatymą, tada į antrą, vėl ir vėl, kol jau buvot pora ir aš
nieko nebegalėjau padaryti...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Tau gal su galva
negerai? Kodėl nė žodeliu niekada neužsiminei? Juk prieš einant su ja
pasimatyti aš atsiklausiau tavęs, ar tu nieko prieš, o tu pats sutikai, Rimai</span><span class="MsoBookTitle">!</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">O ką aš turėjau
sakyti? Niekada nemaniau, kad ji galėtų jausti man ką nors daugiau nei
draugui...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Prašau, tik
nereikia tų banalių susikompleksavusio paauglio pasiteisinimų</span><span class="MsoBookTitle">! Tą
vakarą, kai bučiavai mano merginą, tau visiškai nerūpėjo jokie kompleksai ar
mūsų draugystė!</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Atsiprašau, Benai...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Gana jau pagaliau, - Viktorija
norėjo nutraukti mūsų ginčus.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Viktorija, nekišk nosies į
vyriškus reikalus! – Benas dar tikrai nebuvo nusiteikęs taikytis ar bent nurimti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Atsirado vyriški reikalai. Man
panašiau į meksikietišką serialą. Benai, tu pats asilas, kad anksčiau nieko
nepastebėjai, ar nenorėjai pastebėt, kas buvo taip akivaizdu. O tu rimai dar
idiotiškesnis, nes jei tikrai ir stipriai myli žmogų, tai privalai sukaupti
visą drąsą ir tai pasakyti į akis. Jausmai yra toks turtas, kurio negalima
pasilikti tik vienam sau, jais reikia dalintis su artimiausiais žmonėmis, kad
tas turtas augtų ir žydėtų, o ne trankytųsi žaibais ir kumščiais. Dabar abu
apsiramint ir vėl judam į kelią, neturim daug laiko.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Benas norėjo dar kažką sakyti,
bet Viktorija vienu žvilgsniu jį užčiaupė. Eidamas pro mane, jis trinktelėjo
mane pečiu ir sušnypštė į ausį:</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Mes buvom
draugai. Visada tave gerbiau, o dabar - gali pamiršti, kad pagarba tau kada
nors man egzistavo.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Vėl
patraukėm į kelią. Šįkart mus vedė Viktorija, aš sekiau jai iš paskos, o
kompanijos gale žingsniavo Benas. Savo pakaušyje jaučiau gręžiantį pagiežos
žvilgsnį. Tarp mūsų tvyrojo tylos siena, kuri slopino anksčiau jaustas naujas
jėgas.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Sunku
pasakyti kiek laiko mes taip keliavom. Net negalėčiau pasakyti keliavom
kalnais, miškais ar jūra. Gal visur po truputį, o gal išvis niekur. Tik galiu
pasakyti, kad tikrai visą kelią jaučiau Beno neapykantą.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Kai
batuose pajaučiau smėlio kruopeles, pabudau iš savo transo. Kartu su manimi
pabudo ir mano vidinis kompasas. Išsiveržiau į priekį, kiti be klausimų sekė iš
paskos. Ėjom greičiau, kryptingiau, nujautėm, kad vėl neužilgo sutiksim Juliją
ir tikriausiai vėl apsuptą tų keistuolių.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Keliavom
per kopas ir pušynus, kažkur šonuose bangavo jūra. Priėjus vieną kopų,
sustabdžiau Beną ir Viktoriją.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Palaukit.
Jaučiu, kad vėl sutiksim Juliją.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ar ne toks mūsų
tikslas, išminčiau? – Benas iškart puolė, šįkart tik žodžiu.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Mūsų tikslas ją
išlaisvinti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Būtent. Turit
minčių kaip tai padaryti? – su šiais žodžiais Viktorija privertė vėl mus bent
jau stengtis būti viena komanda.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Kadangi
spėjom, kad kopų apsupty išvysim panašų vaizdelį kaip ir praeitą kartą, sumetėm
gan primityvų gelbėjimo planą. Aš nukreipsiu visų dėmesį, Benas imsis tų, kurie
bus arčiausiai Julijos, o Vika atriš savo seserį ir bėgs katu su ja.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Žengus
žingsnį už kopos, turėjom stabtelti pamačius tokį vaizdą. Ne keistuoliai ar
scenos, kurią matėm tarp piliakalnių, analogas mus pakraupino. Pilki, juodi
medžiai, jei tuos stagarus dar galima vadinti medžiais, labiau tik jų
vaiduokliai. Viskas lyg užpilta, deginta rūgštimi. Jokios gyvūnijos ar
augalijos, neskaitant kelių varganų žolės kuokštelių ir būrio piktų paukščių.
Kormoranai. Bjaurūs padarai su dar bjauresniu poveikiu aplinkai, kurioje jie
įsikuria. Jų išmatos naikina anksčiau gyvavusią ekosistemą, lieka tik pilki
stagarai, anksčiau buvę medžiais, su didžiuliais lizdais viršūnėse. Kas
blogiausia, kad žmonės negali skriausti šių paukščių, nes jie saugomi įstatymo
( kormoranai įrašyti į Raudonąją knygą).</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Kalbant
apie knygas, mums atėjus, veiksmas jau siekė kulminaciją. Šįkart jau ir Julijos
rankos buvo išdegintos tatuiruotėmis. Atėjom tuo momentu, kai ir iš taip
perštinčių riešų dar buvo užvarvinta kraujo ant Klano Knygos. Tą pačią
akimirką, Viktorija nualpo. Kadangi buvom per arti veiksmo vietos, kad liktume
nepastebėti, mūsų planas pasikeitė be
jokių diskusijų. Benas pakėlė Viktoriją nuo žemės ir nubėgo per kopas, o aš
aplinkkeliais nuskubėjau link Julijos. Keistuoliai ėmė vytis Beną, taigi man
pavyko prasmukti pro juos. Murmėtojas iš tolo vadovavo savo pakalikams, taigi
praslinkau ir pro jį. Mano rugiakasė, taip pat kaip ir jos sesuo, buvo
praradusi sąmonę. Paėmiau ją ant rankų, šalia buvo nukritusi ir ta nelemta
knyga, taigi pagriebiau ir ją. Man benešant Juliją, ji pradėjo atsitokėti. Iš
pradžių ji net nesuvokė, kas vyksta, tačiau po sekundės atpažino mane. Maniau,
kad ji viską supratusi nurims, bet kažkas buvo ne taip. Ji ėmė muistytis ir
plėšėsi iš mano glėbio.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Rimai, leisk
mane atgal </span><span class="MsoBookTitle">!</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ar tu
išprotėjai, Julija ?</span><span class="MsoBookTitle">!</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Aš privalau grįžti. Negaliu
jiems palikti savo dukros.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Dukros ?! – dabar atrodė, kad
atėjo mano eilė nualpti. Julija pasinaudojo mano sumišimu ir pabėgo atgal.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Pasiėmiau numestą knygą ir ėjau
ieškoti Vikos su Benu. Buvau apstulbęs, bet sugebėjau rasti savo draugus.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kur ji ? – Benas
iškart ėjo prie reikalo.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Vika, tau viskas
tvarkoje?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Išgyvensiu, bet
kur mano sesuo?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Grįžo.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kaip suprasti
grįžo? Negi tu ją leidai atgal pas tuos išsigimėlius? – man nereikėjo nieko
atsakyti, kad Beno kumštis vėl pabučiuotų mano veidą. Ir vėl aš priremtas prie
žemės.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Leisk, jam
paaiškint ką nors, Benai – Vika įsmeigė savo žvilgsnį į jį ir žvėris nurimo.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<span class="MsoBookTitle">Nusivaliau veidą, atsisėdau.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ji grįžo ne pas
juos. Ji grįžo pas savo dukrą.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Dabar
ne man vienam reikėjo prisėsti. Po minutės meška atsitokėjo. Šįkart mano pilvas
pasisveikini su Beno kumščiu.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ką dabar
darysim? – Viktorija visada buvo šaltų nervų, dažniausiai tiesiog ramybės oazė,
tačiau ši naujiena ir jai sukėlė sumišimą.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Galbūt galim
kaip nors panaudoti šitą? – parodžiau prigriebtą knygą.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Duok čia –
Viktorija priglaudė knygą į savo bedugnį krepšį.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Nežinau
kokiu keliu, bet vėl atsidūrėm tos pačios trobelės prieglobstyje. Benas nuėjo
malkų, aš – vandens, o Vika vėl šeimininkavo. Įkūrus židinį ir užkaitus
arbatos, visi trys likome su savo mintimis. Tikrai buvo ką apmąstyti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Ryte
pabudom vėl beveik tuo pat metu. Knygą dar vis saugojo Vika, aš ėjau priekyje,
o Benas vis dar bandė sutramdyti sumišusius jausmus.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Šįkart
vietoj plano kūrimo, nusprendėm kliautis instinktais. Tiesiog ėjom į priekį ir
tikėjomės geriausio.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Man
nė nespėjus pačiam to pastebėti, žingsniavome gatvėmis. Siauromis Senamiesčio gatvelėmis
pasiekėm Katedrą. Kaip ir visose gatvelėse, pačioje sostinės širdyje buvo
tuščia, neskaičiuojant pulkelio mums jau matytų keistuolių su apsiaustais. Jie
žinojo, kad mes ateinam taip pat, kaip mes žinojom kur eiti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Šįkart
rado juos susėdusius ratu. Centre stovėjo Julija, prie jos glaudėsi mergaitė.
Mano širdis stabtelėjo. Kaštoniniai plaukai, safyrinės akys – mūsų dukra.
Privalėjau žūtbūt jas apsaugoti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Vika
ėjo priekyje, žingsniu atsilikdami, mes su Benu lydėjom ją iš šonų. Priėjus
ratą, į priekį išėjo apsiaustuotųjų lyderis, jau keliskart sutiktas murmėtojas.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Turit mūsų
knygą?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Jūs turit mano
šeimą, - iškart atkirto Vika.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Knyga viena, jos
dvi – jums rinktis, mieloji.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ar tikrai?
Žinau, kad jums reikia ir knygos ir Julijos, o jos, neturėdami mano
dukterėčios nesulaikysit savo naguose.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kažkas paskaitė
du knygos puslapius. Nustebinai. Nemaniau, kad moki skaityti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">O aš nemaniau,
kad sugebi šnekėti. Tiesiog staigmenų diena. Tai gal ta proga grąžink mano
šeimą ir baigiam apokaliptinius planus?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Gana juokauti,
duokš knygą.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Luktelk,
pleputi. Skaičiau kiek daugiau nei tu moki skaičiuoti. Jei šitiems dviems
vaikinams grąžini mano sesę ir jos dukrą, mainais gausi knygą ir mane. </span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Pasirodo
planas buvo, tik mes su Benu nė neįtarėm apie jo egzistavimą. Mums su Benu nė
nespėjus sureaguoti, Viktorija nusekė paskui keistuolių vadą, o Julija su
mergaite atėjo link mūsų su Benu. Kai dingom iš keistuolių matymo horizonto,
paaiškėjo, kad planą turėjo ne vien Viktorija, bet abi sesės mąstė greičiau nei
mes su Benu:</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Turim išgelbėti
Viktoriją. Benai, tu eisi su manim, o tu Rimai, nusivesk Augustę į sesers
prieglobstį.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Turi omeny jos
krautuvėlę?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Nežinau, ką ji
ten įsirengė, tik paskubėk.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">O jūs?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Mes ateisim su
ja, lauk.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Dar vienas
dalykas.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kas dar?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Myliu tave,
Julija.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Tai
buvo pats blogiausias momentas visoje Visatoje apie tai kalbėti, bet tiesiog
privalėjai tai pasakyti. Ji nieko nesakė. Prisiglaudė, apkabino mane ir lengvai
kaip pienės pūkas prisilietė prie mano lūpų. Gal ir ne toks blogas buvo tas
momentas, tik buvo laikas veikti. Prieš nuskubant, ji pasilenkė prie Augustės,
pabučiavo ją į kaktą, pažiūrėjo jai į akis, tada į manąsias ir darkart
pabučiavo mane.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Mums
taip pat nebuvo ko stoviniuoti. Paprašiau, kad mergaitė užliptų man ant
nugaros. Nedrąsiai, bet be prieštaravimų ji padarė ko prašoma. Vos jos maži
pirštukai apkabino mano kaklą, pasijutau stipresnis. Pasijutau tėvu.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Kiek
galėdamas greičiau nuskubėjau į Vikos krautuvę. Vidinis kompasas neapgavo. Teko
bėgti netrumpai, bet tikslą pasiekiau. Keista, bet durys buvo neužrakintos, tad
vos įbėgus vidun, užrakinau jas.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Mano
krūtinė dar vis kilnojosi nuo deguonies trūkumo. Širdis šėlo kaip patrakusi.
Pajaučiau du safyriukus įsmeigtus į savo sielą. Atsisukau į ją. Neįsivaizdavau
ką toliau daryti. Pagaliau ištiesiau savo plaštaką link jos:</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Labas, tu
tikriausiai Augustė, aš Rimas.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Mano tėtis.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Man
linktelėjus galva, ji pribėgo prie manęs ir apkabino. Žinojau, kad ji bus mano
lobis, kurį branginsiu visą gyvenimą.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Tikriausiai tu
alkana, bet nežinau ar čia yra ko nors valgomo, taigi išvirsiu mums arbatos,
gerai? – Augustė vėl tyliai linktelėjo.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Suradau
arbatinį, puodelius, netgi medaus, pagriebiau pirmas pasitaikiusias žoleles.
Nemokėjau rūpintis vaiku, bet aš ją iškart pamilau.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Atsigėrus
arbatos, ji prisiglaudė prie manęs ir taip užmigo mano rankose. Aš ją apkabinau
tvirčiau ir laukiau kada pasirodys kiti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Po
kurio laiko, lyg kažkieno pakviestas, atsargiai pakilau, nuėjau prie durų,
atrakinau ir atvėriau jas. Po sekundės, pro jas įvirto Julija ir Benas su Vika
rankose. Be jokių kalbų, pagriebiau Augustę į savo glėbį ir visi nuskubėjom
prie veidrodžio. Pirma Julija, mes su dukra iš paskos, o gale Benas su Vika.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Atsibudom
ant vaškinių grindų. Pabudom visi, išskyrus Viktoriją, kuri jau ant Beno rankų
buvo be sąmonės. Ji gulėjo ant grindų ir vos kvėpavo. Pasislinkusi palaidinė
atskleidė tatuiruotę ant bambos. Nuo Vikos tatuiruotės akys nuslydo link
Julijos, kuri rankose turėjo jau anksčiau matytą peilį.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Benai, išvesk
Augustę į kitą kambarį?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Gerai, bet
kodėl, Julija?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Dabar, Benai, aš
nejuokauju</span><span class="MsoBookTitle">!</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Benas
pakluso ir išsivedė mūsų dukrą į kitą kambarį. Neįsivaizdavau ko tikėtis
toliau.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Rimai, privalai
tai suprasti. Aš turėsiu išeiti.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kodėl? Juk ką
tik mes tave susigrąžinom...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<span class="MsoBookTitle">Buvau beapkabinąs ją, kai jos
sniego baltumo delnai, virpėdami kaip drebulės, spaudė peilį, kurio geležtė
nukrypo į mane.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Neapsunkink
visko, Rimai.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Bet...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ša</span><span class="MsoBookTitle">!
Neturim laiko, ji miršta...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Ne, nuvesim ją
pas gydytoją ar kokį žiniuonį, viskas bus gerai...</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Mes juk daugiau
nei seserys. Aš tai jaučiu. Viktorija jums papasakojo kas mes, ji supras dėl ko
tai darau. Tu taip pat privalėsi man atleisti. Pasirūpink jomis abiem. Sudie,
Rimai, visada tave mylėjau.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Nekenčiu
ligoninių.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Gražus
pasisveikinimas, Viktorija.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Visada prašom,
Rimai. Kur Augustė?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Susipažįsta su
seneliais. Mano tėvai jau spėjo ją išlepinti. Beną išsiunčiau namo. Žinai, jis
visą laiką budėjo prie tavęs.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 43.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<span class="MsoBookTitle">Nors ir buvo sunku patikėti
savo akimis, bet man pasirodė, kad Viktorija šiek tiek paraudonavo. Po neilgos
tylos, ji prabilo:</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kaip tu?</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Sunku prarasti
ją antrąkart.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Šįkart turi
Augustę. Ir dar gali sulaukti šiokio tokio paaiškinimo.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Tas būtų ne pro
šalį.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]--><span class="MsoBookTitle">-<span style="font-size: 7pt;">
</span></span><!--[endif]--><span class="MsoBookTitle">Kadangi du
trečdaliai šviesos jau buvo atimta ( tos apeigos, kurias matėm miške ir
kopose), pabaigai jiems kuo puikiausiai tiko tamsa, todėl aš ir ėjau vietoj
Julijos. Žinojau, kad spėsit jiems sutrukdyti. Nors nedaug trūko. Vienas lašas
mano kraujo būtų pražudęs mūsų pasaulį. Juk ant ko laikosi Lietuva? Ant mūsų
istorijos – Margirio ir kitų drąsuolių, mūsų gamtos grožio – kopos, pušynai ir
mūsų tikėjimo – Katedra. Praradus šiuos svarbiausius mums dalykus, liktume tik
bevalės marionetės. </span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<span class="MsoBookTitle">Benas su Julija suspėjo, bet
iki kol jie priėjo prie manęs, buvau stipriai nukentėjusi. Ta knyga Murmėtojo
rankose yra itin pavojingas ginklas, o griaunančios galios pridėjo ir
ankstesnės apeigos, man nepavyko taip stipriai atsilaikyti kaip Julijai. Dėl
mano silpnumo, ji ir turėjo išeiti. Jei ne ji, o aš būčiau išėjusi, Mėnulio
žvaigždės linija būtų sunykusi, o Julija turi Augustę. Kai ateis laikas, ji
taps Saugotoja.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<span class="MsoBookTitle">Julija atidavė savo gyvybę
mainais į mano, jūsų dukros ir pirmiausia mūsų tautos, o po to ir viso Pasaulio
gyvybę.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; text-indent: 0cm;">
<br /></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Su
Augustės atėjimu į mano gyvenimą, viskas pasikeitė. Iš savo viengungiško buto
persikėliau į Viktorijos tėvų namus užmiestyje. Tik Viktorija galėjo mano dukrą
išmokyti Saugotojos paslapčių. Benas atsisakė palikti man vienam su Viktorija
auginti Julijos dukrą, todėl ir jis atsikraustė pas mus. Taip pat, vieša paslaptis,
kad jie su Viktorija pradėjo žiūrėti vienas į kitą daugiau nei kaip draugas į
draugę, dėl ko aš labai džiaugiuosi. Dar didesnį džiaugsmą kelia dukros juokas,
jos kibirkščiuojančios akys ir žodis „Tėti“.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle">Sutinku,
mūsų šeima kiek keista, bet mes rūpinamės vieni kitais, mokomės iš savo klaidų,
o namas pilnas gyvybės. Tuo tarpu, jazminų aromatas kasmet lygiai taip pat
saldus. Vieną stebuklingą naktį per metus, aromatas ypatingai saldus. Jis kvepia
tavimi, Julija.</span><span class="MsoBookTitle"><o:p></o:p></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle"><br /></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle"><br /></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle"><br /></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle"><br /></span></div>
<div class="Mano">
<span class="MsoBookTitle"><i>Sukėliau viską į vieną vietą patogesniam skaitymui. Jei kažką perskaitė viską, ačiū labai, tikiuosi buvo verta skirti savo brangų laiką šiam menkam skaitymėliui, sėkmės tau :)</i></span></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-6782786869905741562014-04-14T16:00:00.001+03:002014-04-14T16:00:19.893+03:00Saugotojos jazminai 1'<div class="Mano">
Jos nėra jau dešimt metų.
Ji dingusi. Pasiilgau jos.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Pažįstu Juliją nuo pat
vaikystės. Išdykusi maža mergaitė išaugo į žydinčio grožio paauglę. Jos
banguoti plaukai vilnijo žemiau menčių, jos garbanos man visad priminė
rudenėjančio lauko lauko rugių jūrą. Troškau būti tos jūros Poseidonu. Deja...
Žinoma, jos sielos indas buvo be priekaištų, nendrės figūra su afroditiškais
išlinkimais. Tačiau niekas negalėjo prilygti jos akims: žalsvas mėlis sugebėjo
pažvelgti į kiekvienos sielos gelmes. Ji visur sugebėdavo įžvelgti gėrį, net
per visokias nesąmones.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Nuneštas į prisiminimų jūrą
vos pastebėjau, kad ateina Benediktas. Platūs pečiai skrodė sau kelią tarp
kapų. Jis eidavo savotiška lokio eisena, atrodė grėsmingai, bet buvo geros
širdies ir linksmų plaučių. Gal dėl to mano nendrelė įsimylėjo šią spintą.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Sveikas, - jis ištiesė leteną pasisveikinti.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Labas, dar gyvas...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Juk žinai, kad šiandien jau dešimt metų...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Aišku, kad žinau, net saulė šviečia taip pat
kaip tą dieną...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Taip, lygiai taip pat, bet turim gyventi toliau,
Rimai<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 39.6pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l1 level1 lfo1; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Atrodo sulaukėm viešnios.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Viktorija net ir
šviesiausią vasaros dieną atrodė lyg šešėlis. Tik nuo jos žvilgsnio niekur
negalėjai pasislėpti. Jis verdavo tave kiaurai. Tik atvirkščiai nuo Julijos
safyrinio žvilgsnio, Viktorija palikdavo tavo širdyje juodą naktį vietoj
šilumos. Vaikai gatvėje ją vadino ragana. Suaugę neoficialiai taip pat. Visi
jos bijojo, užtekdavo jos vienintelio žvilgsnio ir visi išsilakstydavo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Link mūsų ji slinko lyg
pati mirtis. Kapinių aplinka jai tiko, Viktorija čia jautėsi geriau nei eidama
gatve.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Diena laba.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Labas, Vika – atsakėm su Benu choru.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ką čia veikiat?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Mes čia dėl Julijos, pati žinai kokia šiandien
diena.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Žinau, ir ką? Užuot kiurksoję prie šito akmens
ir gailėję patys savęs geriau jos ieškotumėt.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Vika, juk jos nėra. NĖRA. Ji dingusi, ar gali
suvirškinti tai tavo smegenys?- Beno viduje prabudo miegantis grizlis.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ji gyva, idiote, ar tai gali suvirškinti tavo
bukas protas?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Tai kur ji? Policija, sraigtasparniai, šunys,
visi žmonės jos ieškojo, nieks nerado, o tu ateini čia po 10 metų ir lyg niekur
nieko sakai, kad ji gyva?! <o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Ne mano jėgoms pasakyti, kur ji. Ji slepiama.
Žinai, ji juk mano sesuo.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Žinau, bet tu keista.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Kur jos ieškoti? – staiga pabudau iš akmeninio
stingulio.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Nekreipk į ją dėmesio, Rimai, ji tik nori mus
paerzinti. Jei ką nors žinotų, tai ji nekalbėtų su mumis, eitų į policiją ar
dar kur...<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Policija čia nepadės. Ją išlaisvinti gali tik
tie, kurie ją myli.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Išlaisvinti? Negi ją kažkas pagrobė?<o:p></o:p></div>
<div class="Mano" style="margin-left: 61.2pt; mso-element-anchor-vertical: margin; mso-element-top: 0cm; mso-element-wrap: auto; mso-element: frame; mso-height-rule: exactly; mso-list: l0 level1 lfo2; text-indent: -18.0pt;">
<!--[if !supportLists]-->-<span style="font-size: 7pt;">
</span><!--[endif]-->Man laikas eiti, reikia dar aplankyti tėvų
kapus. Jei norit, rytoj po darbo užeikit į mano krautuvę, gal dar kažkas
paaiškės.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
Viktorijai nuėjus per kapų
mišką Benas nusispjovė per petį, padavė man ranką ir nuėjo. Aš dar likau prie
jos akmens. „Julija Maseikytė. Dingusi be žinios“. Viktorija teisi. Dingusi,
nemirusi.<o:p></o:p></div>
<br />
<div class="Mano">
Kai ant kapų gulėsi nakties
paklodė, atsisveikinau su Julijos akmeniu ir pasukau. Žinojau, jog rytojaus
vakarą eisiu į Viktorijos parduotuvėlę.<o:p></o:p></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<br /></div>
<div class="Mano">
<i>Štai pirma dalelė, kaip ir žadėjau :)</i></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiAoWyrdZXb84vedPjehMugMuSYy9TeAuLR2j4eDxG37Z_Jcy35iR7OlGy1M1QiJvR0NVJQtWbJpRrZv-Xsejuqz-OQSYh8SyhL7EJOP6XYZSGuN2miOZTPY41Z9LlKIarbnY2e4pu8YMY/s1600/My_future_world_Wallpaper_dbbjf.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiAoWyrdZXb84vedPjehMugMuSYy9TeAuLR2j4eDxG37Z_Jcy35iR7OlGy1M1QiJvR0NVJQtWbJpRrZv-Xsejuqz-OQSYh8SyhL7EJOP6XYZSGuN2miOZTPY41Z9LlKIarbnY2e4pu8YMY/s1600/My_future_world_Wallpaper_dbbjf.JPG" height="228" width="320" /></a></div>
<div class="Mano">
<i><br /></i></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-76231909268396167112014-03-24T13:35:00.000+02:002014-03-24T13:35:24.320+02:00Negaliu nustot mylėt tavęsJau kurį laiką, jaučiau, kad iš jo pusės kažkas ne taip. Kitokie prisilietimai, kartais net ir kitoks žvilgsnis. Bet visada viskas atrodydavo geriau. Vakar jis užėjo pas mane, atrodė nieko nenutiko, bet jaučiau, kad reikia pokalbio. Anksčiau niekaip nepavykdavo jo pradėt, bet vakar tam pribrendau. Reikėjo pasiruošti tam kas laukė. Pasikviečiau pasivaikščioti. Nuo pat pradžių, kalbėjom rimtai, tiksliau aš kalbėjau. Tada abu nutilom. Tiesiog ėjom... Mačiau, kad jis man kažką labai rimtai mąsto. Kažką ko nenori man sakyti. Prirėmiau jį prie sienos ir išgirdau, savo nuogąstavimus garsiai, Jis abejojo ar nori būti su manim. Dar pašnekėjus jis pats suprato, kad turi apsispręsti. Jis nusprendė, kad nori baigti.<br />
Stojantis nuo suoliuko, vos nenugriuvau, svaigo galva. Norėjau laikyt jo ranką, bet žinojau kad nebegaliu. Jis pasakė, kad nuo pirmo pasimatymo visada laikėmės už rankų, o dabar keista. Aš atsakiau, kad reikia pratintis. Ėjau pirma, negalėjau atsisukti. Negalėjau matyt jo. Privalėjau bent tas kelias minutes laikytis stipri. Negalėjau pratrūkti jo akyse. Lifte jau buvo keli žmonės. Stovėjau nugara į visus. Atsidarius lifto durims, puoliau lauk, jis dar su manim atsisveikino, aš taip pat, kol užsidarė lifto durys...<br />
Kambariokė davė raminamųjų. Jau maniau, kad padėjo. Ėmė miegas. Bet su pasąmone ne taip lengva. Man atsigulus, kambariokė išėjo pas draugę. Atrodė, kad po sekundės atsivers durys ir įeis jis. Pasakys, kad negali taip, kad nori būti su manimi ir viskas bus gerai. Taip nebuvo... Susikoncentravau į miegą. Matau ošiančias pušis. Smėlis, kopos, jūra. Proskynoje guliu ant pleduko. Jis šalia...<br />
Veju mintis lauk. Ežeras. Skaidrus ir žalias... Taip ramu. Šoku į vandenį ir plaukiu. Pati nepajaučiu kaip atsiduriu valtyje, o prie irklų jis... Atsisėdau lovoje ir tiesiog puoliau į ašaras. Parašiau trumpą raštelį, kurio jam neatiduosiu. Paskambinau draugui... Šnekėjom keletą gerų valandų, jis bandė mane guosti, deja, sekėsi nekaip... Nuvariau jį miegot ir pati vėl išjungiau šviesą ir atsiguliau. Pačiu laiku, nes grįžo kambariokė. Tikriausiai pamanė, kad visą laiką ir pramiegojau. Būtų gerai.<br />
Nieko negaliu valgyt. Šiaip esu mėgėja tiek gaminti, tiek smaguriaut, tačiau ne dabar. Didžiuojuosi savimi jau dėl to, kad ką tik išgėriau puodelį arbatos ir suvalgiau apelsiną, gal sveikata pagerės. Per rytines paskaitas buvo viskas vienu metu: šalta, karšta, pykina, svaigsta galva, skauda galvą, pilvą, džiūsta burna, bet akyse tvenkiasi ašaros...<br />
Turiu gerą nuojautą. Nuo pat pradžios, jaučiau, kad jis išeis. Nežinojau kokiu būdu, nežinojau kada. Tiesiog taip atsitiko. Keistas dalykas tas jausmai. Dabar žinau tik vieną dalyką. Jis išeina, negaliu jo laikyt, nes noriu, kad jis būtų laimingas. Man tai buvo 8 laimingiausi mano gyvenimo mėnesiai. Visada turėjau, pas ką ateiti tiek su liūdesiu, tiek su džiaugsmu, tiek su meile... Jaučiausi, kad manimi kažkas rūpinasi. Ačiū jam už tai, visada prisiminsiu pačias nuoširdžiausias akimirkas. O dabar žinau, kad net jei jis nėra šalia manęs, net jei jis ir laimingesnis be manęs, jei jam taip geriau, tebūnie. Aš vistiek jį mylėsiu. Visada<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgE5PVUmZ_nA90amSa77CmAZuey1lnhPDp3wWgNhvcYDx_-umQ3A-BAJqoNdwKpE60QKThBKAR6pe-lW0o57mwW5TkRDq1mUcybpho3x6lYI-huoRmBRkKGEP-Do8YRkI3shQ60tVAh4qY/s1600/fish+in+the+sea+wallpaper.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgE5PVUmZ_nA90amSa77CmAZuey1lnhPDp3wWgNhvcYDx_-umQ3A-BAJqoNdwKpE60QKThBKAR6pe-lW0o57mwW5TkRDq1mUcybpho3x6lYI-huoRmBRkKGEP-Do8YRkI3shQ60tVAh4qY/s1600/fish+in+the+sea+wallpaper.jpg" height="180" width="320" /></a></div>
<br />
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-8539446277223923402014-03-14T12:48:00.001+02:002014-03-14T12:48:15.529+02:00Kuo juoda katė laksto per keliąŽinau, kad anksčiau žadėjau paviešinti savo kūrybos istoriją, tačiau nepadariau ir kol kas dar nedarysiu. Priežastis? Pabandysiu suformuluoti taip, kad neskambėtų visiškai banaliai. Tiesiog va tokį komentarą gavau iš man taip artimo žmogaus, kai jis perskaitė pirmą skyrelį: <span style="background-color: #f7f7f7; color: #3e454c; font-family: 'lucida grande', tahoma, verdana, arial, sans-serif; font-size: 11px; line-height: 14.079999923706055px; white-space: pre-wrap;">Veikėjų paveikslai aiškus, bet ne pilni dėmesys sutelktas į moteriškus veikėjus ir jų aurą, bet neaiškus kaip atrodo Rimas, koks jo amžius emocijos. </span><br />
<span style="background-color: #f7f7f7; color: #3e454c; font-family: 'lucida grande', tahoma, verdana, arial, sans-serif; font-size: 11px; line-height: 14.079999923706055px; white-space: pre-wrap;">Kad veiksmas vyksta kapinėse sužinai kai tik ateina Benas, bet koks metų laikas, su kokiomis emocijomis jie ateina, koks ryšys tarp jų.
Trūksta scenos aprašymo, sunku įsivaizduoti aplinka, vaizdą, garsus, kvapus.
Dialogui trūksta emocijos, skaitai tik žodžius bet kaip į juos reaguoja veikėjai? Jų reakcijos? Ar aplinka keičiausi aplink juos?
Taip pat yra stiliaus šuolių, viskas lyriška emocišką ir staiga " per visokias nesąmones" kiek išmuša iš istorijos.</span><div>
<br /></div>
<div>
Pasijaučiau taip, lyg man kikbokso čempionas būtų trenkęs savo karjeros stipriausią smūgį tiesiai man į kepenis. Man atrodė, kad į tuos 12 puslapių būčiau suguldžiusi savo slapčiausias ir mylimiausias sielos daleles, o čia BUM. Labai skaudu, todėl dar paslėpsiu save ir nuo jūsų akių. Pasistengsiu dar patobulint, kad ne man vienai būtų aiškus vaizdas, kaip matyti tą istoriją. Turiu idėją kaip tai padaryti, bet dar nežinau ar pavyks tai įgyvendinti. Būtų smagu rasti žmogų, su kurio pagalba man tas pavyktų. Man tai būtų net ir visai smagu. Kitas žmogus skaito istoriją ir klausia, kas neaišku, o aš perrašau taip, kad būtų suprantama ne man vienai. </div>
<div>
Dar mokykloje man visada buvo problemų su stiliumi. Tiesiog, kai rašau, man viskas atrodo labai aišku ir suprantama, tačiau žmogui iš šalies, akivaizdžiai ne. Tą problemą turiu ne vien rašant, bet ir apskritai gyvenime. Mane sunku suprasti, aš mėgstu slėptis savo kiaute. Iš išorės atrodau lyg ir beveik normali, bent jau stengiuosi.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
Pastarosiomis dienomis mąsčiau kokia blogiausia mano savybė. Nusprendžiau, kad matyt išdidumas. Tas truputį sunkina mano gyvenimą, bet iš kitos pusės, leidžia judėt į priekį su užsispyrimu. Puikus pavyzdys, mano savaitės pradžia. </div>
<div>
Po ilgojo savaitgalio grįžtu į Vilnių ir prie pat kambario durų, supratau koks blogas įprotis laikyt raktus striukės kišenėj. Tuo labiau kai tu prie savo kambario durų su pavasarine striuke, o tavo žieminė striukė su raktais už 100km. Gavau gerą moralą iš kambariokės ir mamos. Nesupratau, kam iš to daryt tokią didelę bėdą. Nueisiu kitą dieną į administraciją ir pasiimsiu atsarginius. </div>
<div>
Kitą dieną po paskaitų ėjau vykdyti savo planą. Viskas prasidėjo gerai, sulaukiau budėtojo, gavau raktus, užlipu iki savo kambario, rakinu - nieko. Kambariokė neatrašo. Rakinu vėl, žinau, kad anksčiau spyna truputį kirsdavosi, taigi bandau vėl. Be rezultatų. Nesuprantu, ar tai aš visiška idiotė, kad nesugebu atrakinti, ar ne tas raktas. Pasikviečiau draugą į pagalbą, jam tai pat nesisekė, siūlė pas jį pabūt ir palaukt kambariokės, bet tikėjausi užeit pas draugę. Pas draugą nenorėjau pasilikt, nes nesinorėjo jam trukdyt, jau taip vos grįžus į bendrabutį ( kai ką tik buvau suvokusi, kad esu be raktų) buvau pas juos kambarį, nes ten gyvena ir mano vaikinas. Jie sako, kad aš sava pas juos kambary, bet atsibost nesinori. Draugė, pas kurią galvojau užeit ir pasiguost kokia aš idiotė, net nebuvo bendrabutį. Jaučiau visišką nervinę krizę. Pykau ant savęs tikrai stipriai, bet nesiruošiau nusileist savo puikybei, kad prašyčiausi vėl pas draugą ar darkart eičiau į administraciją. Ėjau į lauką prasivaikščiot. Ten sutikau ne stereotipinę pagyvenusią moterį, kuri žavėjosi Saulėtekio architektūra ir norėjo architektui statyt paminklą. Jai nuėjus grįžau link savo kambario, norėjau darkart išmėgint tą prakeiktą raktą, lengvai nepasiduodu, kad ir kaip tai kvaila. Eidama, sutikau budėtoją, pasakiau apie savo nesėkmę, gavau naują raktą ir pagaliau atrakinau kambario duris. Ironiškiausia, kad visą tą laiką, kai kamavausi prie durų, realiai ir beldžiau, taip pat su draugu prie durų irgi diskutavom kas čia gali būt, o mano kambariokė palaimingai miegojo užsirakinusi duris. (p.s. raktas nebuvo įkištas į spyną, nes pas mus užsukama spyna iš vidaus). </div>
<div>
Kai viską surašau, atrodo, kad nebuvo ko labai man nervintis, tačiau realiai nervų buvo labai daug.Tokiom dienom geriausiai tinka pasakymas, kad ir protinga višta užpakalį išsidilgina. Bet tos dilgelės gali baisiai skaudžiai gelt.</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjAQU0WR_8ZpcvF0QIomoV9rzbRVIFJp3iGdtXbjYjsCxx-ab1J7gru4lyVbd9WO6SMUwISGuW-YmjY5G9ERmYPc13ObE8nLE2x5xH2WkOV8rOtzdtaGDwwmbQuJiLBNCmJP9KnDvoKQRw/s1600/282886.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjAQU0WR_8ZpcvF0QIomoV9rzbRVIFJp3iGdtXbjYjsCxx-ab1J7gru4lyVbd9WO6SMUwISGuW-YmjY5G9ERmYPc13ObE8nLE2x5xH2WkOV8rOtzdtaGDwwmbQuJiLBNCmJP9KnDvoKQRw/s1600/282886.jpg" height="180" width="320" /></a></div>
<div>
<br /></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-29617980383561140722014-02-23T12:10:00.002+02:002014-02-23T12:10:43.053+02:00Reikėtų apsikeisti vietomisŠimtadienio proga su vienu draugu sumąstėm aplankyti savo mokyklą. Jis turėjo kiek kitų priežasčių nei aš, o man tiesiog buvo smalsu kaip sekasi šiai dvyliktokų laidai, nes joje mano brolis ir nemažai kitų pažįstamų. Šventės metu su draugui užsiminiau kaip smagiai atrodo vieno dvyliktoko varlytė, po kiek laiko man užkliuvo kitos merginos žvilgsnis, nors nepažinojau gerai nei vieno nei kito, tik iš matymo. Oficiali dalis praėjo kaip visos mokyklos šventės, o neoficialiai daliai tikėjausi, kad ši laida bus pakankamai išmintinga, bet gerai pašvęs. Deja, labai skaudžiai klydau.<br />
Ryte nugirdau tėvų pokalby. Iš balsų jaučiau, kad kažkas negerai. Šventė su labai nelaimingu atsitikimu. Dvyliktokų kompanija pakliuvo į avariją. Nusiraminau, kad bent broliui viskas gerai, bet nerimavau dėl kitų savo pažįstamų iš tos laidos. Vėliau paaiškėjo, kad už vairo buvo vaikinas su varlyte, o šalia jo priekyje sėdėjo ta pati mergina, kurios žvilgsnis man įsiminė. Gale sėdėjo dar keli vaikinukai, bet jiems viskas daugmaž gerai. Mergina žuvo, medikai dar bandė palaikyt jos gyvybę aparatais, bet kitą dieną jos gyvenimas baigėsi. Vairuotojas buvo jaunas, išgėręs ir be teisės vairuoti. Jam dar ne taip blogai kaip tai merginai, bet situacija taip pat sunki.<br />
Miestelis mažas, taigi daug kalbų, daug gandų, daug liūdesio ir užuojautos. Smulkmenų jokių nepasakosiu, kam reikia, tas jas žino, o kitiems nėra ko kištis.<br />
Kažkaip pastarosiomis naktimis jaučiau, kad artėja kažkas negero. Tik tikėjausi visai iš kitos pusės, nors dar negarantuoju, kad ir iš ten bus gerai.<br />
Apskritai ar pastaruoju metu gali būti iš kur nors gerai? Gerai ten, kur manęs nėra.<br />
Dėl to, kartais pagalvoju, jog reikėtų susikeisti vietomis su išeinančiais iš gyvenimo. Jau beveik baigiu visus ryšius su žmonėmis nutraukti. Vis dažniau būnu viena, o jei ir su žmonėmis, sunku pasakyti, jog ten buvau, nes dažnai tyliu. Kam reikia tokių žmonių? Manau, kad niekam. Bent manęs nemanau, kad kažkam labai trūktų ar pasiilgtų. Tik tėvų būtų tikrai gaila, jie ir taip daug prisikentėję. Nenorėčiau jų skaudinti, bet jie dar turėtų mano brolį.<br />
Vos man atrodo, kad sugebu bent kiek pritapti šiame pasaulyje ar pasivaidena, kad yra žmonių (be mano šeimos) kurie norėtų su manim kartu eiti gyvenimu ( kaip draugai ar antra pusė) anksčiau ar vėliau iliuzija subyra<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgrvq6465N__pMbPVMFZEyqTo72sqzfA9F-deZJiNoWGJm1enzHgyU-D_zgmlvgfs6ox5zJGThmHkXXqF1PyIx3LnhlFfPjNRkYrOSjLe_hssKsYKR2kzKanwaLji7Dmjqv1QPN81wQVF8/s1600/1305566045-beautful-girl-heart-flying-high-quality-wallpaper.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgrvq6465N__pMbPVMFZEyqTo72sqzfA9F-deZJiNoWGJm1enzHgyU-D_zgmlvgfs6ox5zJGThmHkXXqF1PyIx3LnhlFfPjNRkYrOSjLe_hssKsYKR2kzKanwaLji7Dmjqv1QPN81wQVF8/s1600/1305566045-beautful-girl-heart-flying-high-quality-wallpaper.jpg" height="242" width="320" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-86140103270388852362014-02-13T14:59:00.000+02:002014-02-13T14:59:28.146+02:00Valentinas už durųTaigi rytoj komercinės meilės diena, kai visi prekybos centrai užkišti vienkartiniais mielais niekniekiais, mokinukų skruostai nulipdyti širdelėm, kažkas galbūt prisipažins meilėje, o kažkam įprasta diena. Ar tai įsimylėjėlių diena? Nors yra daug porų, kurios įdeda daug pastangų, kad nustebintų savo antrąją pusę, bet manau yra daug daugiau vienišių, kurie pyksta ant viso pasaulio, o labiausiai ant tų keleto tikrai laimingų porų, kodėl jiems pasisekė, o vienišam žmogeliui ne.<br />
Turiu pripažinti, kad dauguma tų juokelių internete yra tikrai juokingi. Po kažkurio net buvo beveik gaila, kad nebeesu vienišė ir negaliu prikolint apie tai, kaip prisiperku šokolado ir ledų, apsivalgau, žiūriu romantiškus filmus pati sau ir dainuoju lyriškas dainas per karaokę internete, kurias dedikuočiau savo ryžam gražuoliui katinui. Pas mane tokio etapo nepasakyčiau, kad ir buvo. Ankstyvosios paauglystės metais, 13- 14 metų supratau, kad nuo to, kad vieną dieną per metus būsiu liūdna dėl to, kad esu vieniša niekam nebus geriau. Kitą dieną su klasiokėm surengėm mokykloj Valentino dieną. Mūsų kaimo mokykla buvo super maža, bet visi prisijuokėm ir visi draugiškai praleidom laiką. Nuo tų metų Valentinas man tapo proga padaryt kažkam geresnę dieną. Vienais metais per šią dieną turėjau vaikiną, bet realiai mes gyvenom 100km, o kai susitikom iš jo pusės nieko ypatingo nesulaukiau, nors ir nesitikėjau. Po cinikės kauke, aš romantikė, tad dažniausiai kad ir kaip neigiu ir peikiu visas banalybes, bet realiai, kai man rūpi žmogus nepatingiu rašyt meilės laiškų ir prisigalvot visokių nesąmonių. O jis buvo visai kitoks žmogus. Tiesiog einam skirtingais gyvenimo keliais ir nieko čia daugiau nepasakysi.<br />
O realiai pati smagiausia Valentino diena kol kas man buvo praeitais metais. Dieną man rodos sudalyvavau kažkokiam SA renginuke, kad susipažinti su kažkuo, nors ėjau tiesiog pasisemti idėjų, jei netyčia vėl kada reiktų kažką tokio organizuoti. Turėjau visai linksmą pertrauką :D Bet smagiausia buvo vakare. Užėjau pas grupiokę, atsigėrėm arbatos, jos blokiokas pasikvietė mus pasižiūrėt krepšinio, ten buvo ir jo draugas. Tai nebuvo pasimatymas ar kažkas tokio, tiesiog iš draugiškumo pasikvietė. Ir buvo žiauriai jėga :D Gausybė gerų ir garsių emocijų. Tada pagalvojau, kad tai tikriausiai bus pati geriausia ir nuoširdžiausia Valentino diena, kokią kada nors turėjau.<br />
Šiemet apie gresiančią Valentino dieną man priminė kambariokė su drauge, kurios planuoja mergaitišką kino dieną. Svarsčiau ką sugalvoti savo vaikinui. Juk realiai jam tai bus pirma Vasario 14d ne tik su manim, bet apskritai su antra puse. Norisi pasistengt dėl jo, padaryt kažką ypatingo. Manau tai visiškai natūralus jausmas. Taigi, pirminė idėja buvo Nutellla apklijuota širdelėm ir kai kas iš mano širdies. Mūsų Saulėtekio IKI nebuvo taip nusiteikusi Meilės dienai, kaip kiti prekybos centrai, širdelių neradau, tik atvirukus. Stoviu aš prie to stendo, perskaičius bent trečią idiotišką užrašą ant atviruko jaučiausi paskutinė idiotė. Prie manęs prieina pagyvenęs vyrukas. " Ak tiesa, juk 14-ta artėja... "... Nuoširdžiai nusišypsojo ir smagiu balsu sako "Šaunuoliai, taip ir reikia!" Ačiū, tam žmogui, jo dėka nupirkau tikrai mielą atviruką ir milžinišką šokoladą savo antrai pusei. Tikiuosi, jam patiks :) dar labiau tikiuosi, kad patiks jam tai, ką pridėsiu iš savo širdies. Per pertrauką tarp paskaitų atspausdinau jam pirmajam perskaityti savo rašytą istoriją. Į baltus lapus sugulė 12 puslapių mano minčių, sapnų, širdies, sielos ir vaizduotės. Pradėjau tą istoriją dar 12 klasės pabaigoje. Po to, buvo didžiulė pertrauka iki pirmo kurso vasaros. Planavau viską iš sąsiuvinio perkelti į kompiuterį, tada po truputį paviešinti, gal ir čia. Bet kažkodėl vis laukiau. O perskaičius jam, ir daugiau akių turėtų pamatyti ką prikurpiau. Sukryžiuoju pirštus ir kitą kartą gal jau nerašysiu, bet nukopijuosiu gabalėlį "Saugotojos jazminų" pasidalinti su tais keliais žmonėmis, kurie vis užsuka paskaitinėt ką čia užsirašinėju.<br />
O rytoj, didžiausias mano palinkėjimas, būkit nuoširdūs. Nereikia apsimesti, kad jums nerūpi ta diena, jei taip nėra.O jei taip yra, tai bent netrukdykit kitiems šypsotis. Tiems, kas nori padaryti dieną kam nors gražesnę: pasveikink savo tėvus, jei jie po tiek metų dar kartu, senelius, jei tokius turi, jei pažįsti žmogų, kas prarado savo antrą pusę, neleisk jam vienam liūdėti šią dieną, jei turi antrą pusę, tai nepamiršk ir savo vienišų draugų, pasakyk kokie jie faini ir palikėk sėkmės kitą dieną, nereikia laukt juk visus metus :D Taigi, ar būsi rytoj vienas, su artimais ar smagiais žmonėm, ar tuo vienu ypatingu žmogumi, puikios tau nuotaikos ir daug šypsenų ;)<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh2WomdrOt_ZB_bB-4j0MxrZg5YYBbq2KWXsGr6s8wU_-Kut8F4MhaPL8i40UL6-hz-Mj892co-sBsSrbdieCrXOZY5oXhyphenhyphenE9gc8-N2J0C1TuaYNjFMLti82V-VSglvGII4Mj2hKwqp44s/s1600/z222608968.bmp" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh2WomdrOt_ZB_bB-4j0MxrZg5YYBbq2KWXsGr6s8wU_-Kut8F4MhaPL8i40UL6-hz-Mj892co-sBsSrbdieCrXOZY5oXhyphenhyphenE9gc8-N2J0C1TuaYNjFMLti82V-VSglvGII4Mj2hKwqp44s/s1600/z222608968.bmp" height="207" width="320" /></a></div>
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-90040804864689427032014-01-17T23:52:00.000+02:002014-01-17T23:52:16.815+02:00In the spotlight - meTai mano atsakymai ir atsakymų interpretavimas, kurį atliko žmogus, realiai manęs visiškai nepažinodamas. Vertimas iš anglų kalbos. Ačiū, Servan<br />
Klausimai:<br />
1. Koks tavo mėgstamiausias gyvūnas ir trys priežastys, kodėl jį mėgsti<br />
2.Koks tavo antras pagal mėgiamumą gyvūnas ir trys priežastys dėl ko<br />
3.Trys dalykai, kurie pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį "žalia"<br />
4.Trys dalykai, kurie pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį ''kava"<br />
<br />
Atsakymai:<br />
1. Vėžliai. Jie užsispyrę (ant žemės jie juda lėtai, bet mažai žingsniais jie juda link savo tikslo ir jį pasiekia;<br />
jie gali vaikščioti ant žemės, bet tuo pačiu jie puikūs vandenyje; jie stipresni nei atrodo - tai vieni ilgaamžiškiausių padarų žemėje, taigi jie turėtų būt ir pakankamai išmintingi<br />
2. Ežiukai. Jie spygliuoti, bet mokant prie jų prieiti, jie labai švelnūs; jie naikina gyvates, kurių aš žiauriai nemėgstu ir bijau; taip pat jie naudoja obuolius (jų sultyje esančios rūgštys naikina piktąsias bakterijas ir parazitus) taigi jie tikrai gudrūs<br />
3. Žalia - laukai ir miškai; "pirmyn" kaip šviesofore; taip pat primena mano vaikiną, kurio mėgstamiausia spalva yra žalia<br />
4. Kava- šilta, energizuojanti, tamsi<br />
<br />
Interpretacija:<br />
1. Pirmasis gyvūnas nusako žmogų, su kuriuo noriu būti. Jis turėtų būti stiprus, užsispyręs, gali laisvai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir svarbiausia, turėtų būti ilgaamžiškas :D<br />
2. Antrasis gyvūnas apibūdina mane pačią. Aš jaučiuosi kaip ežiukas. Jei žmonės žino kaip su manim kalbėtis ar elgtis, aš su jais švelni. Kitais atvejais aš galiu būti pavojinga... Galiu sužeisti kitus, kad apsisaugočiau. Taip pat jaučiuosi gudri :D<br />
3. Žalia parodo mano požiūrį į santuoką. Aš nebijau santuokos... taip pat nenoriu stabdyti savo gyvenimo vien todėl, kad ištekėjau. Taip pat, regis, kad mano vaikinas giliau pas mane širdyje nei galvojau.<br />
4. Kava rodo kaip matau santykius. Kai būnu su ypatingu žmogumi, jaučiu šilumą... Taip pat esu energinga su žmonėmis, kuriuos mėgstu, tačiau yra ir tamsioji pusė... Mano manymu visuose santykiuose yra kažkas nuslėpta<br />
<br />
<br />
Manau visame tame yra nemažai tiesos. Realiai geriausiai pasakytų tiesą tie, kuriuos aš įsileidžiu į savo uždarą pasaulėlį<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgHAEPYaLzojwTEXMQ26I-MifAFYSwoC5MCMsdk9Q1xy3OoVciZh2SLaWQ-cIR-1Zx375K7ksZusFVpyFD5poa-lCr3KvD-zFhjz6vmyQgyGRd2Qlw_ybY0PXdMds_R_c6I_GOkLRb5954/s1600/spotlight-wallpaper-red_1421035018.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgHAEPYaLzojwTEXMQ26I-MifAFYSwoC5MCMsdk9Q1xy3OoVciZh2SLaWQ-cIR-1Zx375K7ksZusFVpyFD5poa-lCr3KvD-zFhjz6vmyQgyGRd2Qlw_ybY0PXdMds_R_c6I_GOkLRb5954/s1600/spotlight-wallpaper-red_1421035018.jpg" height="265" width="400" /></a></div>
<br />
<div class="mhs mbs pts fbChatConvItem _50dw clearfix _50kd" style="background-color: #edeff4; color: #333333; font-family: 'lucida grande', tahoma, verdana, arial, sans-serif; font-size: 11px; line-height: 14.079999923706055px; margin-bottom: 0px; margin-left: 4px; margin-right: 5px; padding-top: 0px; position: relative; zoom: 1;">
</div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-37785400745440480332014-01-05T20:20:00.001+02:002014-01-05T20:20:59.661+02:00Pagaliau baigiasi šventinis laikotarpis. Ką man atnešė šventės? Peržiūrėkim<br />
<br />
<ul>
<li>Keletą mielų smulkmenų nuo artimųjų - ačiū jiems. Dovanos mano šeimoje niekada nebuvo pagrindinis švenčių aspektas ir vargu ar kada taps. Visgi, meškutis, saldainis, fėjos pakabutis, vaškinis angelėlis ir panašūs daikteliai šildo širdį, tas mažas priminimas, kad kažkam rūpi. To priminimo kartais labai reikia</li>
<li>Kaip ir tikriausiai daugumos fb puslapis užtvindytas eglutės ir aš nuotraukų mišku. O aš išsaugojau bent kelias eglutes šiemet. Užuot kirtus eglutę, parsiveži namo keletą šakų, ir šventės jaučiasi ir gamtos neskriaudi. Dar miške radau paukščių lizdelį. Kadangi žiema, jis buvo tuščias, bet smagu jaust, kad išsaugojau kažkieno namus nekirsdama eglių.</li>
<li>Kūčios kaip visada jaukus šeimos pasisėdėjimas. Tikriausiai mylimiausia mano šventė. Jokios pompastikos, tik jauki namų šiluma ir ramybė</li>
<li>Kalėdos... Iš ryto išsiunčiau palinkėjimus su šventėmis, iškepiau sausainius. Gaminant maistą namie, ypač saldumynus, turiu mažą tradiciją, nunešti pirmiausia paragauti tėčiui. Jis visada mėgo saldumynus ir dažniausiai labiausiai laukia kol baigsiu kažką kepti, todėl jam atitenka ši garbė. Taip atsitiko ir šįkart. Palikau kitus sausainius pravėsti ir išėjau į savo kambarį ruoštis eiti į močiutės namus. Girdėjau kaip atbėgo mama. Kažką greit surėkė ir nulėkė. Neišgirdau ką tiksliai pasakė, bet supratau, kad kažkas labai ne taip. Ir deja, teisingai supratau. Mano tėtį ištiko priepuolis. Mama masažavo kojas ir rankas, kad suaktyvintų kraujotaką, brolis surado širdies lašų, aš iškviečiau greitąją. Mama su tėčiu nuvažiavo į ligoninę. Po kiek laiko, krikštomama atvežė ir mus su broliu į ligoninę. Diagnozė neaiški, gal kada ir paaiškės, bet akivaizdžiai dar negreit</li>
<li>Kitą dieną susitikom su mokyklos draugėm. Visos esam išsibarsčiusios: skirtingi universitetai, skirtingi miestai, skirtingos šalys, bet susitikus visada pats geriausias jausmas. Buvom su nakvyne, taigi kitą dieną grįžom tik pavakariais</li>
<li>Dar kitą dieną turėjau grįžti į Vilnių ir pradėti mokytis egzaminui. Aš planavau, bet Dievas tik nusijuokė iš tokių planų. Ir pasiėmė mano močiutę pas save vidury nakties. Jokio miego, ruošėmės laidotuvėms močiutės namuose, todėl buvo daug darbo visai šeimai</li>
<li>Prieš laidotuves, mano tėtis dar buvo ligoninėje, taigi turėjau būt tas tvirtas petys mamai. Pati tiesiog turėjau išjungti visas emocijas, kad būtų jėgų palaikyt ir krikštomamą. Tiesiogine ta žodžio prasme turėjau laikyt ją, kad nenualptų ar panašiai. Dar pasisekė, kad pavyko bent truputį ją pavalgydinti. Per laidotuves buvo ir mano tėtis. Realiai pabėgo iš ligoninės. Gerai, kad bent po to dar tyrimus pasidarė, kai reikėjo. Nors ir niekas nepaaiškina, kas darosi su mano tėčiu, bet dabar jis bent jau namie.</li>
<li>Naujus metus sutikau tyliai, ramiai, dviese. Turėjau išvažiuot iš namų, nes kitu atveju ruošimasis egzaminui būtų tikrai nuplaukęs. Vidurnaktį, mano vaikinas laikė mane apkabinęs, mes žiūrėjom į fejerverkus danguje, viskas aplink sproginėjo. Akimirką atrodė, kad su tais fejerverkais sprogo visas aplinkinis pasaulis. Likom tik mes dviese. Ir tą akimirką jaučiausi truputį laimingesnė nei sekundę prieš tai</li>
<li>Nors kitą dieną sėdau prie mokslų, ir stengiausi, kad kažkas liktų mano galvoje, sekėsi prastai.</li>
</ul>
Taigi, dabar nejaučiu gyvenimo. Vargu ar pavyksta apskritai kažką stipriau jaust, atrodo viskas per sunku. Norisi susisukt į kamuoliuką ir po truputį išnykti. Gelbsti mažai kas. Mano antra pusė pateisina tą pavadinimą, su juo viskas atrodo gerai, bet vos tik nebeesu šalia, mane vėl praryja tamsa. Kiek laiko dar būsiu tokia tamsa? Ei, pasiskolinę mano laimę ir džiaugsmą, grąžinkit, aš jau pasiilgau gyvenimo skonio<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVVT8eF8USK_5LcheAcM2SRcxBnH5HIh1q78pkELMkD_rZAcmlJLexeLaNNqn-AXRNoGkGtnEwVbd3Q0ybW8qC6wVXcHUzXe-VMyo3oUaz2xi-RF2FLzIF41273kxtONqGPrPLoGBwmoY/s1600/526553_161799390638974_1812664754_n.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVVT8eF8USK_5LcheAcM2SRcxBnH5HIh1q78pkELMkD_rZAcmlJLexeLaNNqn-AXRNoGkGtnEwVbd3Q0ybW8qC6wVXcHUzXe-VMyo3oUaz2xi-RF2FLzIF41273kxtONqGPrPLoGBwmoY/s320/526553_161799390638974_1812664754_n.jpg" width="239" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=uNoJ9YHtqq0">http://www.youtube.com/watch?v=uNoJ9YHtqq0</a></div>
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-32722080403635751742013-12-16T23:50:00.002+02:002013-12-16T23:50:45.459+02:00Į duris beldžiasi Kalėdos ir Naujieji metai. Daugumai tai didžiosios metų šventės. Man ne.<br />
Apskritai pati koncepcija "šventė" man yra kažkuo atstumianti. Vien todėl, kad kažkas pasakė prieš daugelį metų, kad laikas švęsti, mano sieloje turėtų įsijungti kažkoks jungiklis ir įsijungti "ŠVENTĖ" rėžimas? Nemanau. Galit mane vadinti praradusia vertybes ar moralės normas, bet nematau prasmės jaustis laiminga, džiugia ar panašiai dėl realiai jokios priežasties. Skaičius kalendoriuje nėra priežastis mano laimei.<br />
Man laimę atneštų šeimos sveikata, ramybė, darna, mano pačios širdies harmonija. Jokių skolų, reikalo ar pastangų kažkam įtikti ar paklusti kažkieno tampomoms virvutėms. Nesu marionetė.<br />
Ir visgi, turiu šokti pagal bendras taisykles. Reikia paruošti dovanas artimiesiems, stalą ir namus šeimai. Ne todėl, kad man rūpėtų reklamų skelbiamos nuolaidos ar kišamos šventės priedermės. Man rūpi žmonės, dėl kurių stengiuosi. Jei jie užsiliūliavę šventės euforijoje, tebūnie. Gal aš sugedusi, kad nejaučiu švenčių, bet dar ne tiek, kad nesugebėčiau nukąsti maištautojos liežuvio ir šypsotis žmonėms, kuriuos myliu.<br />
<br />
Naujiesiems metams norėčiau laisvės.<br />
Man tobulas sutikimas būtų kelionė.<br />
Pilnas bakas degalų, geriausi draugai ir vaikinas šalia, apsnigti keliai, tamsus dangus ir automobilio žibintai. Per vieną vakarą norėčiau apkeliauti bent kelias kompanijas sutinkančias Naujus Metus. Pabūti su jais, palinkėti nuoširdžiausio gėrio ir vėl judėti. O prieš pat vidurnaktį, kur nors pusiaukelėje arba tiesiog geroje vietoje: ant užšalusio ežero, kokio kalno, vietos, kur gerai matosi fejerverkai ar prie laužo - išsitraukti porą butelių šampano, stipriai apkabinti ir pabučiuoti savo mylimąjį, iššauti šampaną, apkabinti savo draugus, atsigerti šampano, pasivoliot sniege ir su mieliausia kompanija įgriūt į savus ar draugų namus ir leisti muziką, šokti, dainuoti, gerti ir bučiuoti savo mylimąjį, kol visi sumigtume šiltai, giliai ir saldžiai.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJALkEG39hRNQewhs9g14TLqXuHBWisJPv3WFqp0LzmTQOdzXNGOOrEZhfB8yCnVCNBL_380qGcwKUy9nCDGf2lwJbR5_z4xZ8_8i3fqMPjqNlcRuAT_fdNkRlL5dVicYt9DPE9f6J9Xc/s1600/74486762.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJALkEG39hRNQewhs9g14TLqXuHBWisJPv3WFqp0LzmTQOdzXNGOOrEZhfB8yCnVCNBL_380qGcwKUy9nCDGf2lwJbR5_z4xZ8_8i3fqMPjqNlcRuAT_fdNkRlL5dVicYt9DPE9f6J9Xc/s400/74486762.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=z1rYmzQ8C9Q">http://www.youtube.com/watch?v=z1rYmzQ8C9Q</a></div>
<br />JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-3915335310602975872013-10-24T13:38:00.000+03:002013-10-24T13:38:57.584+03:00'13 Rugpjūtis<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg_cssR7VBroAE_yNlz2oh3W4yuNCYFUnyKBVZJySSKFqz5G5hyfxDAj5vZg5h3Dk8QINburFvib7BfT0vHPRFG9JKKehRbDQTcmE6-SaAawNYQryPXn_4nHVUV-8L2bu2OZNfZM44nx6U/s1600/Nuotrauka-0058.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg_cssR7VBroAE_yNlz2oh3W4yuNCYFUnyKBVZJySSKFqz5G5hyfxDAj5vZg5h3Dk8QINburFvib7BfT0vHPRFG9JKKehRbDQTcmE6-SaAawNYQryPXn_4nHVUV-8L2bu2OZNfZM44nx6U/s320/Nuotrauka-0058.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><a href="http://www.youtube.com/watch?v=H2srrfqP1_Y">Purpuriniai Anykščiai</a></td></tr>
</tbody></table>
Kai ežerai seks pasakas, dainuosiu tau vėją.<br />
Apie klevo šakas, pienių pūkus ir rasos lašelius.<br />
Mik.Miegok. Kol saulė užkils virš bambos, kai<br />
spinduliai bučiuos kojų pirštukus ir kol išseks<br />
žodžių gija mana, aš užmigsiu šalia.<br />
<br />
Kai šviesos kasa ado dangaus žvaigždes, purpurinės šakos supa mane. Pirmyn, atgal. Žemyn, aukštyn. taip, gyvenam vieną kartą, bet kas skaičiuoja? Žemynos žvilgsnis trunka dvi sekundes, o mes skaičiuojam gyvenimus? Aš būsiu kate, skaičiuot daugiau devynių man užteks, paliksiu kitiems. Juk mes niekur neskubam. Suspėjau įsimylėt tave. Gal ir tavyje kažką pabudinau. Jei naują rytą, traukis nuo dėžės kalėjimo ir bėk į muziką. Muzika vienintelė laisvė. Nenuvalkiota ir be įsipareigojimų. Gal nusipiešiam tokią laimę?JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-47456683950055447042013-08-19T00:14:00.003+03:002013-08-19T00:14:54.860+03:00'13 balandis (III)<div style="text-align: justify;">
Vėl pagaunu save mąstančią apie mirtį. Einu į tamsą, leidžiuosi žemyn. Atsigręžiu per petį, dar matau dulksną, iš kurios atžengiau. O kas jei durys užsivertų? Aš šaukčiau, o nieks negirdėtų mano raudos. Visi pamirštų kaip aš noriu gyventi. </div>
<div style="text-align: justify;">
Įkvepiu šešėlių. Nuspalvinu skruostus ryžtu. Ir sugrįžtu. Dulksna užaugo į pavasario lietų. Negi meilės? O kas ta meilė? Argi aš nemyliu, jei tiesiog išgyvenu? Išgyvenu širdies kauksmus į pilantį. Išgyvenu vaikiškus puolimus į rūką. Išgyvenu naktines klajones ir sielos pasivaikščiojimus.</div>
<div style="text-align: justify;">
Lašai krenta į mano veidą, o aš su šypsena laukiu dar. Šypsena. Lašas lašas lašas mažas lašas laimės. Atrodo taip paprasta. </div>
<div style="text-align: justify;">
Gyvenimas nėra sudėtingas, tik mes jį tokiu padarome. O sudėtingiausias dalykas - žmonių santykiai. Tikra painiava.</div>
<div style="text-align: justify;">
Norisi atverti sielos langus, kad įkvėpčiau gryno oro, bet stiklas nepajudinamas. Glaudžiu kaktą prie permatomos sienos ir vaizduojuosi sau esanti laiminga. O gal tokia ir esu, tik nepastebiu. Jei sugebu pražiopsoti viliojančias akis, ar galiu pasitikėti savimi?</div>
<div style="text-align: justify;">
Plaukiu pasroviui ir tikiuosi atplaukti. Pagaliau suprasti, kad mano ir tavo nėra, esam mes.</div>
<div style="text-align: justify;">
Gal blogas laikas. Gal netinkama vieta. o kaip žinoti ar tai tas, kuris tave papildys? Tas, kuriam patikėsi daugiau nei savo širdį?</div>
<div style="text-align: center;">
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=fDX-ObjXr3Q">http://www.youtube.com/watch?v=fDX-ObjXr3Q</a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVeWVaMHU4CTq44DnMHnBAI6sbFirXaJZlHiadu5s7Qw6ZK99oTuSuJFJaP6wD5CGv9TZoDkcu8zWRymYDxCo7j87eVbW0w5sPiYcERhFn2Iu1SIacL5oK45Osr0OlN3Htw8WR6tKbqpI/s1600/securedownload.gif" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVeWVaMHU4CTq44DnMHnBAI6sbFirXaJZlHiadu5s7Qw6ZK99oTuSuJFJaP6wD5CGv9TZoDkcu8zWRymYDxCo7j87eVbW0w5sPiYcERhFn2Iu1SIacL5oK45Osr0OlN3Htw8WR6tKbqpI/s320/securedownload.gif" width="256" /></a></div>
<div style="text-align: center;">
<br /></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-88569737755701288892013-03-20T22:20:00.000+02:002013-03-20T22:22:29.839+02:00'12 balandis<div style="text-align: justify;">
Problemos, tai klausimai, tik į juos reikia laiko atsakyti. Į vienas problemas atsakome teisingai, į kitas - klaidingai. Bet kas man pasakys kas yra teisinga, o kas ne? Kiekvienas kelias lemia savas pergales ir pralaimėjimus. Mano teisėjas - sąžinė, nes tik ji viena Dievo balso atgarsis. Pakankamai šykštus, lyg alkanas neapsiplunksnavęs paukštis, cypiantis sielai tiesos ir gėrio, o jei netyčia parenki egoizmą ar klastą, jis išauga į piktą vanagą draskantį širdį ir lyg demonas apsėdantį mintis - mea culpa, mea proxima culpa...</div>
<div style="text-align: justify;">
Ir pasaulio tragedijos epicentre puikuojasi retoriniai klausimai, kurie išlekia garso aidu iš minties labirintų, nes atsakymas paslėptas minotauro prieglobsty. Sofistai prisijaukino mitinį budelį, bet kaip patikrinti, ar atsakas bent artimas tiesos šviesai? Ar labirinto sargas, net nematęs paukščio skrydžio gali žinoti sąžinės galią?</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjAgMjddqjzrSEeDtxScv88XBoXvNcieXH_ftpOvvmCDlqdJAWLwFPcp1DIGLfJQb1BzmR-onZBV2LfmnfOeZhhvtUfTM_L1CsfHFjdqQsMFukYh_jF9MeaIQ1F-Lc-Ik5QqoE9uBdnjbo/s1600/do-nothing-1280x800.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="250" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjAgMjddqjzrSEeDtxScv88XBoXvNcieXH_ftpOvvmCDlqdJAWLwFPcp1DIGLfJQb1BzmR-onZBV2LfmnfOeZhhvtUfTM_L1CsfHFjdqQsMFukYh_jF9MeaIQ1F-Lc-Ik5QqoE9uBdnjbo/s400/do-nothing-1280x800.jpg" width="400" /></a></div>
<div style="text-align: center;">
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=OnTelUJrDhc">http://www.youtube.com/watch?v=OnTelUJrDhc</a></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-3390722961455370732013-03-09T21:07:00.000+02:002013-03-09T21:07:02.466+02:00spaliukas '12<div style="text-align: justify;">
Jei saulė būtų kamuoliukas, žaisčiau su ja kasdien. Ridinėčiau, bumsėčiau, apglėbčiau ir mesčiau į viršų... Jei debesyse pamesčiau saulę, papūsčiau vėjo gūsį, kad vėl surasčiau draugę. Jei saulė pabėgtų nuo manęs, mane aplankytų jos brolis lietus. O lietų bučiuočiau... Su juo nepažaisi, jis skirtas meilei. Jau ne kartą ir ne du, kai mylimasis pasipildavo iš dangaus, jei tik manęs neįkalindavo stogas, atlenkdavau galvą į viršų ir leisdavau lašams kristi, priglusti prie mano veido, plaukų, delnų ir lūpų. Tokia mūsų meilė, atiduodu save lašų srautui, o tu leidi atsigerti dalelę tavęs... O jei užpuola žiema ir mano meilė pakeičia rūbą, žaviuosi sniego ruoželiais, nes tai primena mano svajonių meilę </div>
<div style="text-align: center;">
http://www.youtube.com/watch?v=C8QJmI_V3j4</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjfhq1i8F3d4c-Xnv8q6h2ZIgtsbUt4kXKlJpa75dE90-h3Epjr8f9d11m1LtZGClP2YE7Bpi0gQmrzMCPJUkp2qU0qAVqfK9ovBATmhCPBZzgu-dXPjlXnwklVQz9FbqXcD5d54JyecQg/s1600/cat-green-eyes-wallpaper.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjfhq1i8F3d4c-Xnv8q6h2ZIgtsbUt4kXKlJpa75dE90-h3Epjr8f9d11m1LtZGClP2YE7Bpi0gQmrzMCPJUkp2qU0qAVqfK9ovBATmhCPBZzgu-dXPjlXnwklVQz9FbqXcD5d54JyecQg/s1600/cat-green-eyes-wallpaper.jpg" height="200" width="320" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<br /></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-2319224575617830352013-03-09T20:43:00.001+02:002013-03-09T20:48:04.267+02:00'12 spalis<div style="text-align: justify;">
Apsikraunu materijos barikadomis. Bandau sustingdyti savo sielą ledkalnio kepurėlės viršūnėje. Stengiausi tapti švyturiu, bet tavo laivo horizonte nematyti. Kartais vienišas vienišas žiburio šešėlis pasivaidena mano vandenyse, bet man to vargiai užtenka. Vietoje kentauro proximos kartais pabyra jonvabaliai, o kartais tik žvaigždžių dulkės. Kad ir ką išplauna jūra, surenku kiekvieną trupinėlį ir ir lipdau tiltą. Norėčiau, kad tiltas vestų pas tave, bet kol kas, regis, tai tik paminklas mano vienatvei. Mano širdis gali pakelti ne vieną akmenį, bet ji jau pavargo. Žiburio šviesa vis blanksta, nes tavo akių šviesa nenori paglostyti mano akių lėliukių. Vis laukiu... Kaip sapne. Lyg kiekviena viltis lyg puodelis. Laukiu kol įpilsi arbatos, bet tu nepasirodai, puodeliai, vienas po kito vis slysta iš mano bevalių ir iš vienišumo sustingusių plaštakų... Puodelių eilė artėja prie begalybės, bet net ir begalėje piešiamos ribos. Pasiekiu kritinį tašką ir vietoj puodelio iš pirštų, išslysta žemė iš po kojų. Krentu. Būtų dar neblogai, jei tai būtų tvirta žemė, bet tai tik puodelių duženos... Šukės suardo mano odą, kraujo gijos srūva mano kūno milimetrais. Kiekvienas lašas susibėga su duženomis ir nanosekundžių taktu šoka mirties valsą. Aš nebeguliu šukėse. Aš plaukiu savo širdies kapinių jūroje. Mano lavonas pritraukia žemės grumstelius ir tampu sala. Baltas paukštis nukrenta ant manęs. Man skauda, bet išauginu sužeistam robinzonui medį, kad jis apsisaugotų nuo audros. Praslenka kiek laiko... Paukščio sparnai išgyja ir jis išskrenda. Apie jį man primena tik medis. Tačiau jei paukštis neatskris palaistyti medžio, tas medis lėtai ir skausmingai žus...</div>
<div style="text-align: center;">
http://www.youtube.com/watch?v=WzSayxVM_E0</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi6SdpceSZNwXmAUe60D2121F5SexJO70DLwreiz_4NoeoCHN14FIPfIsfkGl1HkKs-BahiGiLlowaeQYjm4DvHhfesYVIB6UZUWiYbp7FqCwoIqLypoI5OmfzUmexYIAMONpYm5a_PSm0/s1600/ws_Deep_Blue_Night_1920x1200.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi6SdpceSZNwXmAUe60D2121F5SexJO70DLwreiz_4NoeoCHN14FIPfIsfkGl1HkKs-BahiGiLlowaeQYjm4DvHhfesYVIB6UZUWiYbp7FqCwoIqLypoI5OmfzUmexYIAMONpYm5a_PSm0/s1600/ws_Deep_Blue_Night_1920x1200.jpg" height="250" width="400" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<br /></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4063919993786524266.post-90859676377853674462013-02-24T22:20:00.002+02:002013-02-24T22:20:40.519+02:00'12 rugsėjis<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span style="mso-ansi-language: LT;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;">Reikia atsigauti,
atsibusti. Kada nustojau būti savimi? Elgiuosi kaip visiška lengvabūdė, pirmiau
padarau, tada pamąstau, arba visai nieko nedarau, tada visai niekur nejudu, nei
pirmyn, nei atgal. Jaučiausi, kaip tas teniso kamuoliukas, šokinėju, blaškausi
visai be vietos. Esu tokia pasiklydusi. Pati nuo savęs slepiu savo veiksmų arba
inercijos pasekmės, bet jei žaidžiu slėpynes su savo protu, tai dar nereiškia,
kad gyvenimas neužmoka už neteisingus sprendimus. Galbūt reikėtų susimąstyti<span style="mso-spacerun: yes;"> </span>ką galvoja kiti apie mane, kieno nuomonė man
įdomi, o kurie žmonės yra teisūs, ir kurių nuomonė tikrai reikšminga. Esu
visiškai palaida bala ir neįsivaizduoju kaip susiimt. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;">Kažkada buvau tvirta,
buvau radusi klajonių uostą savyje, kartais nuklysdavau nuo kurso, bet dabar mano
kompasas galutinai įmagnetintas, neskiriu kas yra taip, kas yra ne ir kas yra
šlamštas. Turėčiau pergeneruoti vertybes, kibti į darbą ir išsikuopti gyvenimą,
bet trūksta pagreičio, vidinės jėgos taip pametė savo krypties vektorius, kad
susidariusi atstojamoji lygi nuliui. Negi nėra kelio į priekį? Gal galiu kažką
pakeisti, o gal ir esu nevykelė be projekto, be ateities?</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;">Kelrodę žvaigždę užsnigo
rožinės snaigės, kai meilės žiedai ištirpo, liko tik purvas. Be proto tirštas
ir klaidus. Trūksta tik milžiniško minotauro, kuris saugotų pražūties pinkles
nuo vilties. O gal jis ir yra. Aš juk pažvelgus į pasidabruotą stiklo plokštelę
matau pabaisą, tik nesuprantu kuo ji minta, mano bevertės egzistencijos
paskutiniais leisgyviais syvais ar kitų džiaugsmu, kurį pagrobiu idiotiškais
poelgais. Gal galų gale laikas susimąstyt ir apie kitus, juk jau senokai gyvenu
ne viena. Iš pat pradžių to bijojau, aš nemoku bendrauti, nemoku elgtis su
žmonėmis, reikėjo pasirinkti atsiskyrėlės dalį, nors ir brangią, bet ne tokią
kenksmingą.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span style="mso-ansi-language: LT;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: inherit;">Man dabar tikrai reikia
draugo. Dar per anksti žadinti tuos, kurie toli, jau per vėlu kažką sakyt
tiems, kurie arti. Prašau kompanjono, kuris turėtų žemėlapį ir mokėtų skaityti
žvaigždžių takus. Prašau sielos, kuri padėtų išlipt iš duobės. Galbūt esu tik
aklas kurmis, bandantis išsikapanoti iš skylės žemėje, bet reikia kažką daryti.
Gal bemiegė naktis prabudins į letargą įsikibusią sielą. Ei, žmogau, prabusk,
nes tuoj pamirši kaip reikia būti savimi, kaip reikia būti žmogumi.</span><i style="mso-bidi-font-style: normal;"><o:p></o:p></i></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://data.whicdn.com/images/53427498/tumblr_mgp1k5gvJg1r9ul7ao1_500_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="315" src="http://data.whicdn.com/images/53427498/tumblr_mgp1k5gvJg1r9ul7ao1_500_large.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span style="mso-ansi-language: LT;"><br /></span></div>
JustinaPhttp://www.blogger.com/profile/16547845711152247118noreply@blogger.com0