Reikėtų apsikeisti vietomis

Šimtadienio proga su vienu draugu sumąstėm aplankyti savo mokyklą. Jis turėjo kiek kitų priežasčių nei aš, o man tiesiog buvo smalsu kaip sekasi šiai dvyliktokų laidai, nes joje mano brolis ir nemažai kitų pažįstamų. Šventės metu su draugui užsiminiau kaip smagiai atrodo vieno dvyliktoko varlytė, po kiek laiko man užkliuvo kitos merginos žvilgsnis, nors nepažinojau gerai nei vieno nei kito, tik iš matymo. Oficiali dalis praėjo kaip visos mokyklos šventės, o neoficialiai daliai tikėjausi, kad ši laida bus pakankamai išmintinga, bet gerai pašvęs. Deja, labai skaudžiai klydau.
Ryte nugirdau tėvų pokalby. Iš balsų jaučiau, kad kažkas negerai. Šventė su labai nelaimingu atsitikimu. Dvyliktokų kompanija pakliuvo į avariją. Nusiraminau, kad bent broliui viskas gerai, bet nerimavau dėl kitų savo pažįstamų iš tos laidos. Vėliau paaiškėjo, kad už vairo buvo vaikinas su varlyte, o šalia jo priekyje sėdėjo ta pati mergina, kurios žvilgsnis man įsiminė. Gale sėdėjo dar keli vaikinukai, bet jiems viskas daugmaž gerai. Mergina žuvo, medikai dar bandė palaikyt jos gyvybę aparatais, bet kitą dieną jos gyvenimas baigėsi. Vairuotojas buvo jaunas, išgėręs ir be teisės vairuoti. Jam dar ne taip blogai kaip tai merginai, bet situacija taip pat sunki.
Miestelis mažas, taigi daug kalbų, daug gandų, daug liūdesio ir užuojautos. Smulkmenų jokių nepasakosiu, kam reikia, tas jas žino, o kitiems nėra ko kištis.
Kažkaip pastarosiomis naktimis jaučiau, kad artėja kažkas negero. Tik tikėjausi visai iš kitos pusės, nors dar negarantuoju, kad ir iš ten bus gerai.
Apskritai ar pastaruoju metu gali būti iš kur nors gerai? Gerai ten, kur manęs nėra.
Dėl to, kartais pagalvoju, jog reikėtų susikeisti vietomis su išeinančiais iš gyvenimo. Jau beveik baigiu visus ryšius su žmonėmis nutraukti. Vis dažniau būnu viena, o jei ir su žmonėmis, sunku pasakyti, jog ten buvau, nes dažnai tyliu. Kam reikia tokių žmonių? Manau, kad niekam. Bent manęs nemanau, kad kažkam labai trūktų ar pasiilgtų. Tik tėvų būtų tikrai gaila, jie ir taip daug prisikentėję. Nenorėčiau jų skaudinti, bet jie dar turėtų mano brolį.
Vos man atrodo, kad sugebu bent kiek pritapti šiame pasaulyje ar pasivaidena, kad yra žmonių (be mano šeimos) kurie norėtų su manim kartu eiti gyvenimu ( kaip draugai ar antra pusė) anksčiau ar vėliau iliuzija subyra