Jei saulė būtų kamuoliukas, žaisčiau su ja kasdien. Ridinėčiau, bumsėčiau, apglėbčiau ir mesčiau į viršų... Jei debesyse pamesčiau saulę, papūsčiau vėjo gūsį, kad vėl surasčiau draugę. Jei saulė pabėgtų nuo manęs, mane aplankytų jos brolis lietus. O lietų bučiuočiau... Su juo nepažaisi, jis skirtas meilei. Jau ne kartą ir ne du, kai mylimasis pasipildavo iš dangaus, jei tik manęs neįkalindavo stogas, atlenkdavau galvą į viršų ir leisdavau lašams kristi, priglusti prie mano veido, plaukų, delnų ir lūpų. Tokia mūsų meilė, atiduodu save lašų srautui, o tu leidi atsigerti dalelę tavęs... O jei užpuola žiema ir mano meilė pakeičia rūbą, žaviuosi sniego ruoželiais, nes tai primena mano svajonių meilę
http://www.youtube.com/watch?v=C8QJmI_V3j4
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą